Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2008-07-13

Perkeliu is Literaturmenio

Publikuota: Kita

SEKMADIENIS, 2004 M. LIEPOS 18 DIENA


Mari Poisson, Sara Poisson


 


Miela Mari,

Šiandien buvau priversta pasiimti Mildą iš stovyklos, nes ji, išpuikusi originalė, taip ir nepritapo prie kompanijos… Kai imi skaičiuoti, 60 nepanaudotų litų – kaip į balą… (Stovyklos kaina – 200…)


Pasiėmiau Mildą iš stovyklos, pakeliui sustojau rugiagėlių (žiedai nuo galvos skausmo), o kitoje žvyrkelio pusėje pasivagiliavom pašarinių žirnių… Paskui – sodybon. Prisirinkom po pusę puoduko žemuogių, kepėm ant laužo medžiotojų dešreles, valgėm užgerdamos savo ką tik surinktų kmynų arbata. Maudėmės tvenkinėlyje kartu su varlytėmis ir stebėjome, kaip jos vabzdžius gaudo pasišokinėdamos.


Fotografavau Angelicą, vis labiau abejodama, ar tai – Angelica archangelica (vaistinė šventagaršvė), ar Angelica silvestris (Amerikoje paplitusi Angelicos atmaina, lietuviškai – miškinis skudutis)… Reikės fotkių pasiųst žolininkei Balvočiūtei.


Tų Angelicų, kurias laikinai pavadinau Angelica samogitia, yra keliolika augalų už mano tvartelio. O palei keliuką yra dar kažkokia lyg ir Angelica, bet nei archangelica, nei sylvestris.


Šiaip tų Angelicų – keliasdešimt atmainų, o karalienė – archangelica, žinoma.


Be Angelicos, fotografavom žiogelius – mūsų Žiogaičių kaimo simbolį. Jie dabar labai įspūdingi – su įvairaus dydžio sparneliais ir uodegėlėmis. Bet mes su Milda taip ir nesupratom – ar sparnai ir uodegėlės priklauso nuo vabzdžio amžiaus, lyties, ar nuo atmainos.


Pridedu fotkių. “Mėlyni šešėliai” – iš vakar. Tai yra užuolaidų su mazgais šešėlis ant lovos užtiesalo kaime. Šešėliai yra mano tema, nes esu pagal projektą įsipareigojusi parengti parodą “Šešėliai – giminės”.


O kaip Tu, Mari?


Prisiminiau, kad Tavo gimtadienį esu užsirašiusi kompe, ir tada dar prisiminiau, kad rugsėjo 22-ąją yra gimęs toks vaikinukas, kurį buvau įsimylėjusi nuo II iki VIII klasės. Kartais jis iki šiol sapnuojasi. Linas jo vardas, akys – didelės ir žydros. Paskui teko girdėti, kad su kažkuo susimušė, net kalėjime sėdėjo.


Sara




Miela Sara,

Laiškas buvo nuostabus. Bet labiausiai man patiko pati pati pabaiga…


Ir nuotraukos visos penkios tiesiog pasakiškos… Tiesiog, tiesiog…


Na, tiesą pasakius, aš irgi prisiminiau, kad vienos mano anglistės gimnazijoj dukrytė taip pat yra gimusi rugsėjo 22-ąją. Šiemet jai sueis 2 metai, ir jos vardas yra Meda. Aišku, visi ją vadina Medute.


Šeštadienį, galima sakyti, vadavausi mirtimi. Be proto skaudėjo galvą. Bet po pietų šiaip taip atsikėliau iš lovos, kur gulėjau neatmerkdama akių, ir įdėjau į Rašykus vieną novelikę, kuri vadinasi “Meilė ir kortos, arba prasmės technologija”.


Šiandien visą dieną jau neblogai jaučiausi. Dirbau savo rankdarbius, viriau kalafiorus ir ėjau į parduotuvę (pas Kurmį).


Vyras “zeimeriu” visą dieną pjaustė malkas. Malkos dar iš pernai metų. Šiųmetinių neturim. Buvo pažadėta, kad atveš kaip ir praėjusią savaitę… Bet nesulaukėm…


Šiaip jau kaip ir neblogai praėjo sekmadienis. Tik visiškai neturėjau jokios energijos. Iš po vakarykščio galvos skausmo, matyt…


Šiandien sėdėjau prie kompo šalia atviro balkono. Pirmą kartą jaučiau, kad tikrai yra vasara…


Iš parduotuvės parnešiau tris ledus su šokolado gabaliukais. Vyrui, sau ir anūkui. Bet anūkas neturėjo laiko. Mat vienas kaimynų bernas atėmė iš jo vandeninį šautuvą. Teko jam vaikytis… Vos iškentėjau neįsikišusi…


Pasikviečiau vyrą nuo “zeimerio”, ir mudu suvalgėme savo ledus. Anūko dalį įkišau į šaldymo kamerą.


Žodžiu, ne taip išeina, kaip sumanai…


O tie Tavo giminės šešėliai – tikrai labai įspūdingi. Labai. Graži bus paroda…

Mari


Atgal į: Perkeliu is Literaturmenio