Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2008-07-17

Ka apie moteru kunigyste mano R. Williams

Publikuota: Kita









norėtumėte pasakyti tiems katalikams, kurie mano, kad moterų įšventinimas iškėlė rimtų kliūčių anglikonų – katalikų tarpusavio santykiams?


Atkreipčiau dėmesį į tai, kad pradinėse Anglikonų-Romos katalikų tarptautinės komisijos (Arcic I) diskusijose apie tarnystę, mums pavyko surasti daugybę sutarimo elementų, susijusių su kunigystės prigimtimi ir kad anuomet nė vienai iš pusių neatrodė, jog moterų kunigystė šį sutarimą galėtų pritemdyti. Norėčiau kreiptis į tuos, kurie Katalikų Bažnyčioje tai vertina kaip rimtą kliūtį, kviesdamas rimtai persvarstyti tą turtingą bendrų sutarimų paveldą, ir tada vėl paklausčiau: argi moterų kunigystė kažkaip nuvertina visa tai? Anglikonams ir ypač tiems, kurie priima Arcic komisijos pateiktą tarnystės sampratą, nėra visiškai lengva suprasti, kodėl dabar tai tapo pirmos svarbos problema.


Kokie yra sudėtingiausi iššūkiai, kuriuos tenka pasitikti anglikonų bendrystei?


Didžiausias iššūkis yra tai, ar kada nors turėsime adekvačių sprendimų priėmimo įrankių, galinčių pelnyti viso pasaulio pasitikėjimą ir pritarimą. Šiuo metu daugelis priimtų sprendimų ir lokaliai vykdomų politikų didina susiskaldymą, tiek kalbant apie liberalesnių požiūrių sferas, tiek ir apie labiau tradicionalistines mūsų Bažnyčios sritis.


Mums kaip niekad anksčiau būtina atgauti abipusį pasitikėjimą, kuris mums padėtų, kaip sako Paulius savo pirmajame laiške korintiečiams, laukti vienas kito, kai sėdame už Viešpaties stalo, neįsitraukdami į iniciatyvas, kurios pakenktų mūsų ar kito misijai. Tai vienas iš mazgų, kuriuos Lambetho konferencija mėgins išrišti.


Ko tikitės iš artėjančios Lambetho konferencijos?


Viliuosi, kad visi supras, jog verta dėti pastangas siekiant abipusio pasitikėjimo; visi pademonstruos gebėjimą įvertinti lemiamą vyskupų svarbą Bažnyčios misijoje. Šiuos centrinius elementus esame išsikėlę konferencijai.


Neabejoju, kad, kaip visada nutinka, pasitaikys itin stiprios įtampos akimirkų, bet tikiuosi, jog kaip lygiai dažnai nutinka, kartu gyvenant keletą savaičių, žmonės gali keistis.


Anglikonizmas buvo viena iš ekumeninį judėjimą skatinusių jėgų. Šiandien atrodo, kad kai kurios Anglikonų Bažnyčios mieliau renkasi „pranašo“ vaidmenį.


Gana skeptiškai vertinu terminą „pranašiškas“. Pranašiškoms iniciatyvoms būdingas bruožas yra tai, kad tuo metu, kai jos vyksta, dar nesimato, jog jos pranašingos. Jei tai būtų žinoma iš anksto, jos tiek daug nekainuotų, tuo tarpu pranašystė visad turi labai aukštą kainą. Raginčiau žmones atsargiau vertinti save kaip pranašus.


Kita vertus, nesiliauju tikėjęs, kad mes, anglikonai, turime savitą dovaną, su kuria įsiliejame į platų krikščionybės spektrą, dovaną, kuri mėgina išlaikyti katalikišką sakramentų sampratą kartu su labiau paskleista, išdalinta valdymo forma.


Daugybė problemų anglikonizmo viduje ir tarp atskirų Bažnyčių, regis, kyla ir dėl skirtingo požiūrio į Šventąjį Raštą.


Kalbant apie tai reikia pasakyti, kad savo paskutiniame susitikime anglikonų primai nusprendė sudaryti Biblijos interpretacijos komisiją. Būtų tikras pritempimas sakyti, kad vadinamųjų Vakarų Bažnyčių požiūris į Šventąjį Raštą yra liberalus ir kritinis, tuo tarpu besivystančių šalių toks nėra. Nemanau, kad įmanomas toks supaprastintas skirstymas. Tokia poliarizacija ganėtinai nuvalkiota ir nebemadinga.


Daug svarbesnis yra klausimas, ar Šventąjį Raštą laikome žodžiu, skirtu mums ir kviečiančiu į atsivertimą. Kaip įrodo keletas iš didžiausių XX amžiaus teologų - Karlas Barthas in primis – galima pilnai tikėti Šv. Raštu kaip perkeičiančiu žodžiu ir tuo pačiu metu sutikti, kad yra visai natūralus poreikis užduoti kritinių klausimų, kurių visai nereikia bijoti.


Jus paskyrus 2002 m., sakėte nenorįs primesti savo darbotvarkės. Ar nebuvo tokių, kurie mėgino primesti savo darbotvarkės Jums?


Tai vienas iš atsakingų pareigų trūkumų: visad esi projekcijų objektas.


Nuolat kartodavau jauniems kunigams: „Kai gausite šventimus, prisiminkite: dabar jūs tampate kitų žmonių sapnų dalimi“. Neretai gyventi tokiomis sąlygomis gana sunku.



Atgal į: Ka apie moteru kunigyste mano R. Williams