Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2008-07-22

Nr. 8

Publikuota: Kita

 


Išėjimas taip pat yra būdas vadovauti


 

1993 m. Mandela manęs paklausė, ar aš žinau, kokią nors valstybę, kurioje balsavimo amžius būtų mažesnis nei 18 m. Aš atlikau nedidelę paiešką ir pateikiau jam ganėtinai neišsiskiriantį sąrašą: Indonezija, Kuba, Nikaragva, Šiaurės Korėja ir Iranas. Jis linktelėjo ir ištarė savo didžiausią pagyrimą: „Labai gerai, labai gerai“. Po dviejų savaičių Mandela nuėjo į Pietų Afrikos televiziją ir pasiūlė balsavimo amžių sumažinti iki 14 m. „Jis bandė mus įtikinti“, – prisimena Ramaphosa, – „bet jis buvo vienintelis [rėmėjas]. Ir jis turėjo susitaikyti su realybe, kad jis nesulauks paramos. Jis tai priėmė su didžiuliu nuolankumu. Jis nebuvo pasipiktinęs. Tai taip pat buvo vadovavimo pamoka“. 

 

Žinojimas, kaip atsisakyti nesėkmingos idėjos, užduoties ar santykių, dažnai yra sunkiausio pobūdžio sprendimas, kurį turi padaryti vadovas. Daugeliu atžvilgiu Mandela, kaip Pietų Afrikos prezidento, didžiausias palikimas yra būdas, kurį jis pasirinko palikti prezidento postą. Kai jis buvo išrinktas 1994 m., jis tikriausiai būtų galėjęs reikalauti likti prezidentu visam gyvenimui – ir daugelis galvojo, kad už tiek metų praleistų kalėjime, tai mažiausia, ką Pietų Afrika galėjo padaryti.   


 

Per visą Afrikos istoriją buvo tik saujelė demokratiškai išrinktų vadovų, kurie savanoriškai paliko savo postą. Mandela buvo pasiryžęs sudaryti precedentą visiems, kurie bus po jo – ne tik Pietų Afrikoje, bet visame likusiame žemyne. Jis, priešingai nei Mugabe, buvo žmogus, sukūręs savo valstybę ir atsisakęs ją laikyti įkaite. „Jo užduotis buvo nustatyti kursą“, – teigia Ramaphosa, – „ne vairuoti laivą“. Jis žino, kad lyderiai vadovauja ir kažką darydami, ir pasirinkdami kažko nedaryti.


 

Galų gale, raktas bandant suprasti Mandela yra tie 27 metai kalėjime. Žmogus, kuris įžengė į Robben salą 1964 m., buvo jausmingas, užsispyręs, lengvai įsižeidžiantis. Žmogus, kuris išėjo, buvo ramus ir disciplinuotas. Jis nėra ir niekada nebuvo linkęs į savianalizę. Aš dažnai jo klausdavau, kaip žmogus, kuris išėjo iš kalėjimo, skyrėsi nuo užsispyrusio jauno žmogaus, kuris į jį įžengė. Jis nekentė šio klausimo. Galiausiai, vieną dieną susierzinęs pasakė „Aš išėjau subrendęs“. Nėra nieko retesnio – ar vertingesnio – nei subrendęs žmogus. Su gimimo diena, Madiba.

 

Parengta pagal žurnalą „Time“


 



Atgal į: Nr. 8