Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2008-07-22

Nr. 1

Publikuota: Kita

 


Drąsa nėra buvimas bebaimiu – tai kitų įkvėpimas jos nepaisyti


 

1994 m. prezidento rinkimų kampanijos metu Mandela mažu motoriniu lėktuvėliu skrido į Natalio žudynių laukus sakyti kalbos savo rėmėjams zulusams. Aš susitariau susitikti su juo oro uoste, kur po jo kalbos tęstume darbą. Kai iki lėktuvo nusileidimo buvo likusios 20 minučių, sugedo vienas iš jo variklių. Kai kurie lėktuvo keleiviai pradėjo panikuoti. Vienintelis juos raminęs dalykas buvo žiūrėjimas į Mandelą, kuris tyliai skaitė laikraštį – lyg žmogus, rytiniu traukiniu važiuojantis į darbą. Oro uostas pasiruošė avariniam nusileidimui ir pilotas sugebėjo saugiai nutupdyti lėktuvą. Kai Mandela ir aš atsidūrėme ant galinės sėdynės jo neperšaunamame BWM, kuris turėjo mus nuvežti į mitingą, jis atsisuko į mane ir tarė: „Žmogau, ten viršuje buvau jau persigandęs!”. 

 

Mandela dažnai bijojo būdamas pogrindyje, Rivonia teismo proceso metu, pasibaigusiu jo įkalinimu, būdamas Robben saloje. „Žinoma, kad bijojau!“ – vėliau jis man pasakys. Jo nuomone, nebijoti būtų buvę neracionalu. – „Negaliu apsimesti, kad esu drąsus ir galiu nugalėti visą pasaulį.“ Bet būdamas lyderiu negali žmonėms leisti to žinoti: „Turi apsimesti.“


 

Ir būtent tą jis išmoko daryti: apsimesti ir, atrodydamas bebaimis, įkvėpti kitus. Tai buvo pantomima, kurią Mandela ištobulino Robben saloje, kurioje daug kas kėlė baimę. Su juo buvę kaliniai teigė, kad jiems padėjo ištverti vien stebėjimas, kaip Mandela tiesus ir išdidus vaikšto po kiemą. Jis žinojo esąs pavyzdys kitiems, ir tai jam teikė stiprybės nugalėti savo paties baimę.


Atgal į: Nr. 1