Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2008-10-30

Apie nebuvima galimybes rinktis

Publikuota: Kita

Valdas Kilpys: Neturinčiojo galimybės rinktis godos


2008-10-30


Viskas prasidėjo gerokai anksčiau, nei radosi šis tekstas. Su motinos pienu buvo skiepijama mintis, kad visada galiu rinktis sau tinkamiausią sprendimą (krūtys dvi: net čia egzistuoja pasirinkimo laisvė). Niekas nevertė mokytis – kartais tėvas net užmiršdavo, kokią klasę lankau. Gimdytojai kartais net pyktelėdavo, kai kaišiojau panosėn pažymių knygelę, prašydamas, kad pasirašytų. Pažymiai, namų darbai ir panašūs dalykai visada buvo tik mano reikalas. Galėjau mokytis, galėjau ir tinginiauti.

„Turi savo galvą – daryk kaip išmanai“, – toks buvo devizas šeimoje.


Įstojus į universitetą situacija beveik nepasikeitė. Tiksliau pasikeitė į dar geresnę pusę. Anuomet Vytauto Didžiojo universitetas Lietuvoje buvo vienintelė aukštoji mokykla, kurioje studentas galėjo iš tikrųjų rinktis ką studijuoti. Negali klausyti vieno dėstytojo – eini pas kitą. Nepatinka „Dailė“ – mauk į „Kino įvadą“. Galiausiai nėra ūpo sėdėti paskaitoje – pėdink į „Gildiją“ („Pegasą“, „Chaosą“, „Desertbarį“, „Laumę“). Viskas priklauso nuo tavo paties pasirinkimo.


Besimokant magistrantūroje atsirado darbas. Nors naktinis, nors pamaininis, bet darbas. Laisvė rinktis buvo gerokai apribota. Tam tikromis dienomis, tam tikromis valandomis privalėjai sėdėti konkrečioje vietoje ir atlikinėti konkrečią funkciją. Užtat laisvės smegeninėje nesumažėjo: kai mokaisi įdomius dalykus, visas pasaulis gula tau po kojomis. Tik ta būtinybė „atlikti funkciją“ kišo koją…


Atėjo vadinamasis Dabar. Vidinės laisvės trūkumo lyg ir nėra. Kritinis protas, atrodo, taip pat neišbarstytas. Tačiau kūnas „įsifunkcinęs“ iki beprotybės. Pradėkime nuo rūbų: nekenčiu kaklaraiščio (pagarba Mahmoudui Ahmadinejadui ir Artūrui Zuokui už šio išmislo vengimą), tačiau yra renginių, kur be jo negali pasirodyti. Panašiai ir su kostiumu. Krisk negyvas, bet turi ateiti kostiumuotas.


Gyvenu bute. Kiekvieną kartą atėjus sąskaitoms už visokius ten patarnavimus susinervinu. Jei manėte, kad dėl kainos – klystate (nors ir ji, aišku savaime, nedžiugina). Žmogus atėjusių sąskaitų atžvilgiu neturi jokios pasirinkimo laisvės. Nekalbu apie iš oro surašytų formulių, taikomų skaičiuojant šildymo kainas, nepagrįstumą – tai kažkaip galima „nuryti“. Svarbu kita: jei gyveni bute – tampi įkaitu. Gyvenimas nuosavame name iš esmės nesiskiria: prasukus LEO LT aferą visi parduoti su nuosavais, nuomojamais ir kitokiais būstais. Mokėsi tiek, kiek užsiprašys. Šildysies taip, kaip pasakys, renovuosies tada, kai leis. Pasirinkimo galimybės čia tiesiog nėra. Baudžiava, ir tiek.


Praėjo rinkimai. Antrąjame ture privalėjau balsuoti už vieną iš dviejų politikų, kurių nei vienas man nekelia pasitikėjimo. Pirmasis prisidirbęs visokių darbelių, kita – tiesiog nepasižymi protu. Ar tai yra pasirinkimas? Pasirinkau mažesnį blogį – proto trūkumą – tačiau jaučiuosi lyg viščiukas, kurio klausiama, kaip jis norėtų keliauti orkaitėn: nukertant galvą ar užmušant elektra.


Paskutinis lašas: šiandien grįždamas namo pašto dėžutėje radau AB „TEO LT“ laišką. Jame rašoma: „Gerb. V. K., džiaugiamės, kad naudojatės internetu ir kviečiame išbandyti iki dviejų kartų didesnį interneto greitį. <...> Jums nieko nereikia daryti – nuo lapkričio 1 d. spartesnis internetas bus aktyvintas automatiškai ir nemokamai. <...> Jei norėsite grįžti prie senojo interneto, iki 2008 m. gruodžio 1 d. apie savo apsisprendimą praneškite telefonu…“


Turbūt nereikia aiškinti, kad naujasis internetas bus dar ir brangesnis. Prijungs automatiškai (t.y. kažkas nuspręs už mane), o jei nenorėsiu, privalėsiu kažkur skambinti. Bet kodėl kažkas man nori įgrūsti tą internetą? Neatsiklausęs ims ir prijungs.


Aš ne baudžiauninkas, girdit!  Nereikia man tų greitų internetų, smauglių-kaklaraiščių ir funkcijų visokių nereik. Gyventi leiskit…


Bernardinai.lt


Atgal į: Apie nebuvima galimybes rinktis