Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2009-06-01

Ramutes Saules laiskelis

Publikuota: Kita

Mieloji Marija,

  

tikriausiai Jūs klausiate, kur pradingau?

Lygiai taip pat aš klausiu, kur pradingote Jūs?

 

Pagalvojau, kad atsakydama į pirmą klausimą įdėsiu tokias eiles. Jos gimė savaime, iš to visko, kas vyko, ten ir buvau:

 

 

IŠ ANKSTO ŽINOJAU,

 

Pradingsiu visam mėnesiui.

 

Atsiguliau ant nugaros.

Ant suartos akėtos Žemės.

Paspyrė grumstelį Senolės koja.

Apsiverčiau

Apglėbiau Žemę įsikabinau

Siurbiau gėriau moteriškumą

Intensyviai.

Kol apsvaigau.

 

Po mėnesio

 

Arklo noragas išskleidė sparnus

Odgumę suvirpino.

Mano plaukuose žydėjo neužmirštuolės

Ir brendo šilkaverpiai.

Veide skleidėsi gudobelės kekės,

O suodinos rankos laikė sūrio trintuvę. 

 

Uuuuuu, kvėptelėjo Dangus migdolais

Į Žemės Moterį. 

 

 

*******

 

Kai kurių vaizdų, iš miesto ir kaimo bendruomenės, žinoma, galima rasti mūsų puslapio: www.pleviasparniai.lt  Naujienose.

Marija, tikriausiai ir Judu su Beneliu turite gausybę angliškų naujienų, nekantriai laukiu.

 

Paskutinį kartą rašiau apie Velykų ilgąjį savaitgalį, o vakar jau buvo Sekminės!

Vakar darėme malonumą sau (nes dar ir Diplomato vardadienis buvo) ir vykome ten, kur dar nesame buvę, tai tarsi susišaukia su plėviasparnių šūkiu: daryti tai, ko niekados nedarėme!

Taigi, važiavome į Sekmines Ugioniuose. Tai tokia 1836 m. pastatyta, kaip rašo žiniatinklyje, liaudies klasicizmo stiliaus akmens mūro bažnytėlė kairiajame Dubysos krante. Kairiajame, todėl reikia išmintingai atsiminti, kad bet kaip prie Ugionių bažnyčios nepateksi. Netyčia iš susižavėjimo už Šiluvos pervažiavę į Dubysos dešinę, turėsite paieškoti gero tilto, kad papultumėt vėl į kairę. Tada jau teks važiuoti pro Ariogalą.

Mes taip ir padarėme! Tarsi niekur toli ir nekeliavome, juk vis prie tos pačios Dubysos malėmės. Ir mums pasirodė tai labai simboliška, simboliška taip, kad Diplomatas-varduvininkas net pasvajojo kada nors (!) pakeliauti padubysiu pėsčiomis.

Pasirodo, Ugionių kaimelio pavadinimas yra pagoniškas, siejamas su ugnies kūrenimu. Šiuo metu Ugioniai garsūs ypatingomis Sekminių pamaldomis. Sako, ir Žoline. Netoli bažnyčios virš stebuklingo vandens šaltinio yra pastatyta medinė koplytėlė. Jau daugiau kaip prieš šimtą metų, nes įėjimo kairė kolona netyčia prisilietus vyriškiui tarsi smilga susvyravo. Sakoma, senovėje čia pasireiškę stebuklai. Pasakojama, kad klebono šeimininkė, semdama vandenį šulinyje pamatė Dievo Motinos paveikslą, kuris išimtas vėl atsirasdavęs vandenyje. Mišių pradžioje procesija apšienautu takeliu, kvepiančiu dilgėlių žaluma, eina prie koplytėlės ir pašventina šaltinį. Po mišių visi maldininkai pasisemia, atsigeria, įsipila, nusiprausia tuo stebuklingu gydančiu šaltinio vandeniu. Neišgertą vandenį tiesiog šliūkšteli ant betono arba supila į tam skirtą kibirą. Vanduo tikrai ypatingas, tik atsigėrus mane apėmė sotumo jausmas. Neliko jokio alkio, nors ir buvome iškeliavę nuo pat ryto.    

Pietrytinėje bažnyčios pusės šlaite yra statytojų laidojimo rūsys, kurį pro ažūrinius vartus galima apžiūrėti. Už surinktas aukas, sakė klebonas, atstatys ir laiptus iki rūsio. Mišiose, jei neklystu, giedojo Betygalos bažnyčios choras ir grojo senoviniai vargonai. Dumplių  mynimas kėlė triukšmą, atrodė, jog žmonių minia nepaisydama vykstančių pamaldų vis lipa ir lipa laiptais. Tai tarsi nesibaigianti malda, dėkojimas Dievui.

 

Marija, labai pasiilgau ir jau vasaros pradžioje laukiu visų Jūsų naujienų!

     

Su meile

Ramutė

Patiko (0)


Atgal į: Ramutes Saules laiskelis