Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2009-04-10

Virginijos Dičiūtės laiškelis: Apie specifika

Publikuota: Kita

Mieloji Mari,


ačiū jums už rūpestį. Atsiprašau, kad vis neprisiruošiau parašyti, nes po truputį vėl įsitraukiu į darbus ir intensyvesnį gyvenimą.


Rodyklę padariau ir netgi jau gavau užmokestį už knygą - beveik 5 tūkst. Tai dabar taupydama galėčiau sulaukti ir rudens…


Archyve irgi šiek tiek pasistūmėjau į priekį. Savotiškas toks darbas. Imi dokumentus, kuriuose atsiskleidžia kadais gyvenusių žmonių gyvenimo detalės. Jų nuotraukos. Žinojimas, kad dauguma jų turbūt žuvo per holokaustą… Dokumentai lietuvių, rusų, vokiečių, jidiš, latvių kalbomis - iš tiesų nelengva ta Lietuvos istorija. Nežinau kaip čia bus, bet gali atsitikti, kad gausiu pastovų mokslinės sekretorės darbą žydų muziejuje. Viena mano draugė, kuri dabar ten dirba, išeina į aukštesnes pareigas, gal kartais mane priimtų į jos vietą. Būtų neblogai, bent jau per šitą sunkmetį. Žinau, kad ten darbas nėra labai sunkus. Gal pavyktų man ir vertimais bent kiek užsiimti. Nežinau, kažkaip žydai nenori visiškai manęs paleisti… Nors graikus laikau pirmąja, o žydus antrąja savo meile, santykiai su antrąja vis išeina kažkokie šiltesni. Nuo pat tada, kai nutarus išmokti vien hebrajų abėcėlę pravėriau VU judaikos studijų centro duris. Paskui žydai mane pagavo ir išmokau daug daugiau. Jie netgi finansavo mano studijas Anglijoje. Versdama knygą apie jų religiją ir papročius tariausi iš dalies atsimokėjusi jiems, bet, galimas daiktas, tai dar ne pabaiga. Kaip jau bus, taip bus, Dievas žino geriau kaip turi būti.


Graikai irgi primena apie save, gavau raginimą kada nors ir tą vadovėlį pabaigti. Pabaigsiu, žinoma, kada nors.
Prie teksto apie Boną buvau rimtai prisėdusi tik vieną dieną. Ir esu užstrigusi pirmame puslapyje… Kažkaip pasakyti, kad aš to teksto neįveiksiu, dar nesinori. Dar norisi pasikauti su juo. Nesigraužkite, Mari, kad man tą tekstą davėte. Na jei ir neišversiu, tai gal nieko baisaus nenutiks, o prisiminti lotynų kalbą bus neprošalį. Jeigu jau esu renesansinė “homo trium linguarum”, tai reikia ir lotynų, ir graikų, ir hebrajų kartotis… Nors, suprantu dabar, gera yra specializuotis kokioje nors vienoje srityje ir gerai ją išmanyti. Kad ir iš anglų versti kokios nors vienos rūšies tekstus. Štai gavau versti iš krikščioniško moterų žurnalo “Tapati” tokią pasakaitę iš anglų. Tikrai nelengva - grožinis tekstas, ne publicistika, ne ekonomika - kita kalbos specifika. Ir prie kiekvieno stiliaus juk reikia prisitaikyti. Užtat ir norisi versti knygas, o ne trumpus tekstus. Kita vertus siaura specializacija, nors ir geras bei šiais laikais būtinas dalykas, man visą laiką labai nepatiko. Vis norisi smalsauti: o kaip ten, o kaip tas, anas, kitas… Juk gyvenimas platus ir sudėtingas, jame visko taip daug.


Praeitą savaitę su choru intensyviai repetavome ir šeštadienį koncertavome Šiaulių filharmonijoje (čia yra nuotraukų http://www.btz.lt/article/gallery/165/1/0/289 ) Buvo smagu vėl aplankyti Šiaulius. Dabar jau mūsų užpageidavo Kėdainiai ir Akmenė. Bet tie koncertai gal bus tik rudenį.


Rytoj važiuoju Velykų švęsti pas mamą. Ir sesuo turėtų būti. Nedažnai su jomis susitinku, bus proga.


Miela ir brangi Mari, linkiu jums prasmingos ir mąslios Didžiosios savaitės pabaigos bei iš tiesų džiaugsmingo Prisikėlimo.


Su meile jūsų


Virginija

Patiko (0)


Atgal į: Virginijos Dičiūtės laiškelis: Apie specifika