BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
 
header image
 

Apie irodymus

Apie ką byloja akmeninis Negyvosios jūros rankraštis?


2008-07-12



Lenta su mesianistinę prasmę turinčiais įrašais, kaip manoma, padarytais dar prieš Kristaus gimimą, tapo karštų diskusijų tarp Biblijos ir archeologijos ekspertų tema. Vienam mokslininkui tvirtinant, kad šio radinio dėka „gali pakisti pati krikščionybės samprata“, atsiranda ir kitokių nuomonių: žymus Šventojo Rašto tyrinėtojas katalikas profesorius teigia, jog lentelė gali tapti svarbiu įrodymu, bylojančiu apie krikščionių tikėjimo šaknų gilumą.


Aštuoniasdešimt septyniose eilutėse hebrajų kalba, iškaltose trijų pėdų aukščio lentoje, kalbama apie ateisiančio mesijo kančią ir jo prisikėlimą, praėjus trims dienoms po jo mirties. „The International Herald Tribune“ rašoma, jog lenta veikiausiai buvo rasta prie Jordanijoje esančios Negyvosios jūros, tad dėl šios priežasties ji buvo pavadinta „Akmeniniu Negyvosios jūros rankraščiu“.


Maždaug prieš dešimtmetį šią lentą iš vieno Jordanijos antikvaro įsigijo Izraelio – Šveicarijos kolekcionierius Davidas Jeselsohnas. „Tuo metu, kai įsigijau šią lentą, iš jos negalėjau gauti jokios naudos, – sako antikvarinių vertybių ekspertu laikomas D. Jeselsohnas. – Tai, kokia vertinga yra mano turima lenta, sužinojau tik prieš keletą metų ją parodęs Adai Yardeni, hebrajų raštų žinovei. Ji buvo priblokšta. „Tu juk turi akmeninį Negyvosios jūros rankraštį!“ – tada pasakė ji man.


D. Jeselsohnas ir A. Yardeni apie D. Jeselsohno lentąkartu parašė mokslinį straipsnį, kurį publikavo ketvirtiniame hebrajų kalba leidžiamame moksliniame žurnale „Cathedra“ (šiame leidinyje yra publikuojami straipsniai apie Izraelio istoriją ir archeologiją). Minėtame straipsnyje A. Yardeni teigė, jog įrašai lentelėje buvo iškalti pirmajame amžiuje prieš Kristų. Taip pat buvo buvo atkreiptas dėmesys į tai, jog, atlikus cheminius tyrimus, neliko abejonių dėl lentelės autentiškumo.


Jeruzalėje veikiančio Hebrajų universiteto profesorius Izraelis Knohlas, besispecializuojantis Biblijose studijų srityje, lentelę įvardija kaip įrodymą teorijos, jog tikėjimas Mesijo kančia atsirado dar prieš paties Jėzaus pasirodymą.


Smūgis krikščionių tikėjimui?


„Šis įrodymas turėtų apversti aukštyn kojomis dabartinį krikščionių tikėjimą, – taip apie lentelę atsiliepė I. Knohlas, duodamas interviu „The International Herald Tribune“. – Po trijų dienų įvykstančio prisikėlimo motyvas, priešingai visoms iki šiol užfiksuotoms mokslinėms žinioms, atsirado dar prieš Jėzaus gimimą. Tad iš tikrųjų tai, apie ką dabar skaitome Naujajame Testamente, tebuvo Jėzaus ir jo pasekėjų įgyvendinta jau anksčiau buvusių mesianistinių istorijų realizacija“.


Anot I. Knohlo, mesijo, apie kurį yra kalbama lentelėje, prototipas galėjo būti Simonas – žmogus, kuris, pasak pirmajame amžiuje po Kristaus gyvenusio istoriko Juozapo, buvo nužudytas Erodo kariuomenės vado. I. Knohlas teigia, jog lentelę greičiausiai sukūrė Simono pasekėjai, kurie Simono nužudymą (kitaip sakant, Mesijo kančią) pavaizdavo kaip būtiną žingsnį žydų tautos išganymo link. Tai I. Knohlas sprendžia iš trijų lentelės eilučių, kuriose rašoma: „Per tris dienas jūs patirsite, kad teisingumas nugalės blogį.“ Kitose eilutėse kalbama apie kruvinus ir kovų pilnus kelius į teisingumą. Viena iš sunkiai įskaitomų lentelės eilučių taip pat prasideda žodžiais „Po trijų dienų…“. Šiuos sunkiai suprantamus žodžius profesorius I. Knohlas interpretuoja taip: „Po trijų dienų tu gyvensi; aš, Gabrielius, sakau Tau“. Kitoje eilutėje yra kalbama apie „visų valdovų valdovą“.


I. Knohhlas tvirtina, jog lentelėje yra kalbama apie žydų valdovo prisikėlimą, praėjus trims dienoms po savo mirties. Taip pat mokslininkas teigia, jog atradimas ankstesnio, nei buvo pripažįstama iki šiol, tikėjimo kenčiančiu, mirštančiu ir prisikeliančiu Jėzumi, turės įtakos krikščionių požiūriui į Jėzaus gyvenimą ir mirtį. „Jėzaus misija buvo tai, jog jis turėjo būti nukankintas romėnų tam, kad jo kraujas taptų atpirkimo ženklu, – sako I. Knohlas. – Tai – Juozapo sūnaus siųstas ženklas. Tokį požiūrį Jėzus sąmoningai formavo, ir tai Paskutinei vakarienei suteikia absoliučiai naują prasmę, negu kad esame įpratę manyti. Jėzaus kraujo praliejimu turėjo būti ne išpirktos žmonių nuodėmės, o atneštas išganymas Izraeliui.“


Tuo tarpu kitas lentelės įrašus studijavęs mokslininkas - Izraelio Hebrajų kalbos akademijos prezidentas Moshe Bar-Asheras - teigia, jog tokia I. Knohlo interpretacija yra abejotina.


„Visų pirma šioje interpretacijoje aš matau tokią problemą: tekste trūksta kai kurių esminių jo vietų. Aš suprantu, kodėl I. Knohlas trūkstamų raktų bandė ieškoti periode, trukusiame dar iki Jėzaus gimimo, tačiau negaliu sutikti su tokia interpretacija, kadangi dviejose- trijose teksto eilutėse trūksta daugybės žodžių.“


„Vienu metu negalime laikytis dviejų skirtingų požiūrių“


Anot Denverio (JAV) Augustino Biblijos studijų instituto profesoriaus Timothy Gray, lentelės atradimas jį „tiesiog pakerėjo“, mokslininkas teigia neturintis jokių abejonių dėl lentelės autentiškumo.


T. Gray nuomone, tekstas yra stipriai paremtas Danieliaus knyga. Iš jau minėto senovės istoriko Juozapo darbų mūsų dienų mokslininkai žino, jog laikotarpiu prie pat Jėzaus gimimą ir jo gyvenimo metu žydai labai daug dėmesio skyrė Danieliaus knygai, kadangi būtent  šioje Senojo Testamento dalyje buvo surašytos pranašystės apie ateisiantį Mesiją, kuris apreikš Dievo Karalystę.


„Dievo karalystė buvo esminis elementas Jėzaus mokyme, kuriame Jėzus darė daugybę aliuzijų į Danieliaus knygą. Iš tikrųjų galima rasti daug sąsajų tarp Jėzuas mokymo ir Danieliaus knygos“, – sako T. Gray.


T. Gray teigimu, Danieliaus knygos pranašystėse atsispindi žydų viltys dėl ateisiančio ir mirsiančio Mesijo. Profesorius priduria, jog būtent devintojoje šios knygos dalyje yra kalbama apie tai, kaip pateptasis Mesijas bus nužudytas.


Anot T. Gray, moderniosiose mokslinėse Biblijos interpretacijose yra laikomasi požiūrio, jog evangelijose užrašyti Jėzaus posakiai, kuriuose Jis numato savo kančią ir mirtį, negali būti autentiški, kadangi, mokslininkų teigimu, dauguma žydų nesitikėjo ateisiantį kenčiantį Mesiją. Tad Kristaus žodžiai apie kančią ir mirtį, anot mokslininkų, į evangelijas buvo įterpti vėliau, ankstyvosios Bažnyčios metais.


I.Knohlo teiginiai apie tai, jog idėja apie Mesijo kančią tarp žydų sklandė dar prieš Kristaus gimimą, yra randami ir Biblijos tyrinėtojo katalikų mokslininko Branto Pitro veikale. Tuo tarpu „The International Herald Tribune“ pasirodžiusios minėtosios mokslininkės interpretacijos apie lentelę, anot T.Gray, jį „labai nustebino“ dėl kategoriškų teiginių, jog lentelėje esą slypi įrodymai, kurie „pakirs krikščionybės šaknis“.


„Kita vertus, mokslininkai teigia, jog jokia žydų tradicija apie kenčiantį Mesiją neleidžia teigti, kad šią idėją vėliau sukūrė pati Bažnyčia. Vos tik atsiranda senovinis dokumentas, parodantis, jog žydai laikėsi Danieliaus kenčiančio Mesijo interpretacijos, žmonės ima kalbėti apie tai, kad atsirado įrodymas, pagrindžiantis nuomonę dėl krikščionybės teiginių netikrumo.


„Tad matome esant du skirtingus požiūrius, kurių neįmanoma laikytis vienu metu, – sako T.Gray. – Dalykas tas, jog moderniosios žiniasklaidos veikiami šiuolaikiniai žmonės ir modernieji mokslininkai yra linkę pasinaudoti bet kokiu įrodymu, pasitarnaujančiu krikščioniškųjų tiesoms paneigti, net jeigu toks įrodymas iš tikrųjų yra krikščionybę paremiantis įrodymas. O mūsų aptariamas konkretus įrodymas akivaizdžiai daro nuorodą į istorinį krikščionybės pagrindimą, į Jėzų, kaip istorinę asmenybę.“


„Kadangi žydų tradicijoje nėra jokių įrodymų apie tikėjimą Mesijo kančia, buvo padaryta išvada, jog šis tikėjimas tebuvo pačios Bažnyčios išrastas dalykas, – apibendrina T.Gray.– Tačiau dabar, atradę, jog toks įrodymas vis dėlto yra, ir Evangelijų istoriškumas atsiskleidė esąs dar labiau pagrįstas nei buvo manoma lig šiol, daroma visiškai priešinga išvada – esą šis atradimas paneigia pačią krikščionybės esmę.“


Viešojoje erdvėje iškilusi žiniasklaidos ir mokslininkų reakcija į „Gabrieliaus apreiškimo“ atradimą, T. Gray nuomone, puikiai iliustruoja septintajame Luko evangelijos skirsnyje aprašytą Jėzaus palyginimą apie „mūsų kartos žmones“, kurie elgiasi tarsi vaikai prekyvietėje, sakydami: „Mes jums grojome, o jūs nešokote; mes giedojome raudas, o jūs neverkėte.“


Parengta pagal CNA


Bernardinai.lt

Rodyk draugams

~ mari88 | 2008-07-12.

Palikti komentarą