BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
 
header image
 

Apie lyderyste

Alexandre Havard. Grąžinti žmogų


2008-08-25


Europos lyderystės ugdymo centro direktorius Alexandre’as Havard’as j Lietuvą atvyko dalyvauti „Verslo žinių” konferencijoje, skirtoje šalies garbingiausių įmonių rinkimams. Negalėjau praleisti progos pakalbinti gruzinų, prancūzų ir rusų aristokratų palikuonį, užaugusį Prancūzijoje - juoba kad jo idėjos, būdamos itin paprastos, gali nuskambėti neįprastai mūsų ausiai.

Jūsų knyga vadinasi „Dorinė lyderystė”. Pradėsiu nuo labai banalaus ir labai naivaus klausimo - kas yra lyderis?


Taip, labai įdomus klausimas – kas yra lyderis. Mano požiūriu, lyderis yra žmogus, kuris turi gebėjimų pastūmėti žmones didelio tikslo link ir kartu galintis padėti žmonėms, kurie keičiasi patys ir tampa geresni siekdami šitų didelių tikslų. Taigi lyderis nėra manipuliatorius, jis nėra tas, kuris tiktai atveda žmones į tam tikrą tikslą – jis gali būti neutralus arba blogas, gali būti geras. Lyderis yra žmogus, kuris trokšta didybės - tai yra lyderystės pradžia. Tai žmogus, kuris supranta, kas yra didybė, tai žmogus, kuris sugeba svajoti, kuris ieško didybės – ir kuris supranta, kad žemėje nėra nieko didingesnio nei padėti žmonėms tobulėti ir realizuoti save, kurti, tarnauti bendram gėriui.


Taigi lyderis yra ne tas, kuris turi galios, ne tas, kuris pasiekia galią, bet tas, kuris gali padėti kitiems realizuoti save kaip žmogiškas būtybes. Lyderystė prasideda šeimoje. Šeimos esmė – vesti vaikus į brandą. Tai, ko mes tikimės iš tėvų, iš mokytojų, yra ir tai, ko mes tikimės iš įmonės ar organizacijos vadovo. Nes jis turi galios ką nors veikti. Mes, kaip krikščionys, suvokiame, kad galia ateina iš Dievo, galia nėra tai, ką pats pasiimi. O kai gauni galios, esi atsakingas.


Arba atvirkščiai – tu gauni galios, kadangi esi atsakingas.


Būtent. Yra tiesioginis ryšys tarp galios ir atsakomybės – Poncijus Pilotas to nesuprato, bet Jėzus jam labai aiškiai priminė. Taigi, tėvai, mokytojai, vadovai - mes tikimės iš jų labai konkrečių dalykų. Mes tikimės iš jų, kad jie patys tobulėdami kaip žmogiškos būtybės sugebės padėti tiems, kas juos supa, tobulėti. Ir tik tuomet visa organizacija tobulės. Ir tai visiškai priešinga tam, kas paprastai manoma apie verslą.


Ir iš to plauktų kitas klausimas. Iš esmės jūs vis tiek esate konsultavimo versle. Kaip galėtumėt įvardyti skirtumą tarp to, ką jūs darote, ir ilgo ilgo sąrašo garsių pavardžių verslo konsultantų, mokytojų ir patarėjų?


Aš nežinau, ką daro tie mokytojai. Žinau, ką darau aš. Tai aš vadinu dvasiniu vadovavimu. Mes sugalvojome tokius žodžius kaip „treniravimas, mokymas”, nes bijome žodžių „dvasinis vadovavimas”. Bet tai, ką iš tikrųjų daro tie, kas moko, - tai dvasinis vadovavimas. Ir ką mes darome? Žmonės, atėję j dorybės lyderystės seminarus, išgirsta kalbant apie tokias sąvokas kaip teisingumas, kuklumas, sveikas protas, tvirtybė, didžiadvasiškumas, savikontrolė. Sužino ir apie tai, kaip šios sąvokos taikomos verslo gyvenime. Seminare, vien tik išgirdus ką nors kalbant apie, regis, abstrakčius dalykus, to suvokti neįmanona. Dorybė yra praktikos, nuolatinio darbo, nuolatinio veiksmo rezultatas. Tai nėra kas nors, ką galėtum nusipirkti, tai nėra vien intelekto sritis, tai širdies dalykas. Jeigu tu nori ką nors pasiekti, turi pradėti nuo paties savęs vertinimo – turi pamatyti savo ydas ir jėgą. Tik tuomet galėsi suvokti, kuria kryptimi turi eiti ir dėl ko ar su kuo kovoti.


Ar tai nėra žmogaus prigimties prievartavimas? Žmogus yra pakeliui iš gyvulio į Dievą, jis turi ir to, ir to savyje. Ta trapi pusiausvyra ir judina mus pirmyn. Ar nėra natūralu, kad žmogus turi silpnybių – gal nereikia su jomis kovoti?


Reikia nubrėžti skiriamąją liniją tarp temperamento ir charakterio. Temperamentas yra tai, ką mes gauname iš gamtos, – žmogus gali būti karštas, gali būti drovus. To nereikia keisti, tai duota gamtos, duota Dievo – tai Dievas nori, kad jūs būtumėt tokie. Bet Dievas nori, kad ant šio temperamento pagrindo jūs pastatytumėte savo charakterį - realizuodami savo asmeninę laisvę. Jūs turite sukurti savo charakterį ant temperamento, kuris jums duotas, pamato, jūs jo negalite pakeisti. Jeigu esate drovus žmogus, nesistenkite būti karštas - jūsų asmenybė nėra tokia, tai bus netikra. Tai nėra dalykas, kurio iš jūsų tikimasi. O ko tikimasi? Kad tobulindami savo charakterį jūs įgysite priemonių kontroliuoti savo temperamentą. Taigi, jūs liausitės būti tik biologinė būtybė ir tapsite tikrai dvasiniu individu, kurio laisvė skleidžiasi veikloje. Ir jūs įgysite tų dorybių, kurios yra dvasiniai charakterio įpročiai, charakterio pamatas. Jos suteiks jums neįtikėtinai daugiau energijos ir laisvės. Kuo mažiau turite charakterio, tuo mažiau laisvi esate, nes jūs neturite sugebėjimo priimti teisingus sprendimus ir jų laikytis. Laisvė ateina iš dorybės.


Tai, ką jūs kalbate, skamba panašiai kaip riterių ordinų principai.


Neturiu supratimo apie riterių ordinus, niekada iš esmės nestudijavau šių dalykų. Suprantu, kad daugelis jų gyvenimo sandaros dalykų plaukė iš idealizmo. Bet jeigu tokia buvo riterystė, tada taip - mes visi turime tapti riteriais. Nes tai tiesiog paprasčiausia antropologija – žmogus turi širdį, protą ir valią. Ir visi šie trys dalykai turi veikti kartu, kad būtum vientisas žmogus. Manau, kad daugybė žmonių, kurie nebuvo riteriai, tiesiog gyveno ir veikė taip, kaip aš pasakoju. Dorybės ugdymas nepriklauso vien nuo valios, nuo savikontrolės. Pirmiausia jis priklauso nuo žmogaus atsakymo į pačią vertę – nuo to, kaip žmogus suvokia grožį, ką grožis kalba jums. Prisimenate Platoną – jis sakė, kad grožis suteikia žmogui sparnus. Jeigu jūs esate nuoširdus ir kuklus žmogus, vien grožio suvokimo užtenka, kad galėtumėt skristi. Ir tai dorybės pradžia - kuklios, atviros širdies atsiliepimas į vertybę: grožį, gėrį. Toliau jau prabyla valia, ji, vadovaujama proto, ugdo dorybę.


Dorybė nėra tas pats kaip vertybė. Vertybė yra tai, kas yra už mūsų, – grožis, Dievas, darbas, nuosavybė. Tai yra tai, ką jūs pripažįstate esant gerais dalykais, tai, ką vertinate. Dorybė yra tai, kas jūs esate, tai, kas yra viduje. Didžiadvasiškumas, savikontrolė, drąsa, kuklumas, sveikas protas nėra tai, ką turite. Tai yra tai, kas esate. Ypač tai pasakytina apie kuklumą ir didžiadvasiškumą - nėra taip, kad žmogus turi kuklumo, jis yra kuklus. Arba ne. Dorybė yra paties buvimo dalis.


Visose kultūrose buvo suvokiama, kad ugdydamasis dorybes tampi žmogiškesnis. Būtent apie tai rašė graikų poetas Pindaras šešis šimtus metų prieš gimstant Jėzui: „Tapk, kuo esi.”


O Rytų tradicijoje – ar jūs matote kokių skirtumų tarp rytietiško ir vakarietiško požiūrio į žmogų?


Ne, aš kaip tik manau, kad kinų, japonų tradicija yra artimesnė graikų ir romėnų mąstymui negu visa tai, ką mes turėjome Europoje po Immanuelio Kanto. Jie niekada nepasiekė tokio žmogaus vientisumo sugriovimo lygio, koks buvo po I. Kanto.


O ar jums niekad niekas nepasako, kad kalbate banalybes? Juk dar Sokratas ragino – pažink save. Jūs nuo to ir pradedate.


Banalybes? Tai kad ne. Kaip tik atvirkščiai - kai aš pasakoju visa tai verslo žmonėms, jie žiūri nustebę – tai atrodo visiškai nauja, tai atradimas. Žmonės, su kuriais aš kalbuosi, iš esmės nėra girdėję apie graikišką ir romėnišką Europos tradiciją Žmonės net nežino tokios sąvokos – dorybė.


Tai gal šioje vietoje galima jau būtų ir apgailestauti, kad nebeliko klasikinio išsilavinimo?


Žinoma. Mokyklose tokio išsilavinimo nebėra. Žmonės žino, ką reiškia lotyniškas žodis virtus - jėga, galia ir kartu dorybė. Žmonės negirdėjo graikiško žodžio arete (dorybė, aukščiausio lygio pasiekimas) – o tai apskritai lavinimo pagrindas. Ir Marxas čia niekuo dėtas. Vakarų visuomenė tiesiog nebuvo mokyta kurių ne kurių esminių dalykų pastaruosius tris šimtus metų. Susitelkiama į sistemą, struktūrą, mechanizmo veikimą, bet ne į žmogų.


Jūs tris šimtus metų skaičiuojate turbūt nuo prancūzų revoliucijos?


Taip, buvo toks prancūzų filosofas ir jis pateikė tokios ideologijos pagrindą: mes sukursime sistemą, o joje nebus svarbu, geras ar blogas žmogus, nes sistema bus tobula. Tokioje sistemoje nelieka to, kas žmogaus viduje. Taip prasideda visuomeninė inžinerija, o marksizmas yra tik paskutinė šito eksperimento stadija. Nuodėmės nėra, reikia tik sureguliuoti visuomenę, ir sistema veiks amžinai. Ir nebelieka vietos klausimui: kas tu esi, kokios tavo dorybės, koks tavo charakteris. Lieka tokie klausimai: už ką balsuosi - tu už pažangią žmoniją ar ne? Tai aš vadinu grupiniu mąstymu – ar tu sistemos žmogus, ar tu tiki sistema? Bet – kas tu esi kaip žmogiška būtybė, visiškai nieko nedomina. Tave suklasifikuoja pagal tai, kaip tu mąstai, bet ne pagal tai, kas tu esi. Tokioje sistemoje dorybei nebelieka vietos, vienintelis atskaitos taškas – prisidedi prie sistemos tobulėjimo ar ne?


Mes kalbame apie gėrį. Bet jau porą šimtų metų teigiama, kad gėris yra reliatyvus – tai, kas gera vienam, nebūtinai gera kitam.


Net jeigu šiais laikais žmonės daug kalba apie subjektyvų tokių dalykų pobūdį, aš vis dėlto pasakyčiau, kad jūsų charakterio sklaida, augimas yra objektyvus gėris. Mes tai galime matyti studijuodami filosofiją – ne tik graikų, bet ir kinų, japonų, arabų – visi kalba apie dorybę, taip buvo nuo laikų aušros. Tai nėra tiktai kažkokios senienos, kurias graikai bandė paaiškinti. Tai yra žmogaus prigimties dalis. Tai buvo visada. Mes Vakaruose tai praradome, kai pradėjome žaisti su subjektyvizmu, agnosticizmu – nesugebėjimu suvokti, kas vyksta aplink, - bet tai juk tik trys šimtai metų, smulkmena Vakarų civilizacijai. Ir mes žinome pasekmes – nacizmas, marksizmas. Taip, tai buvo ir mokslo pažangos sprogimas, bet kur tai atveda – kad ir prie eksperimentų su žmogaus embrionais. Mokslas be moralinio matmens yra žmogaus mirtis. Gal tai ir banalybės. Bet šiuolaikiniam žmogui šitie teiginiai nebeskamba kaip banalybės. Iš tikrųjų tai yra mąstymo revoliucija.


O ar nėra jūsų rašiniai, jūsų mintys kur nors draudžiamos? Juk šiuolaikiniame visuotinio liberalizmo kontekste kvietimas laikytis tvarkos ir ieškoti dorybės turėtų skambėti labai konservatyviai, labai netolerantiškai.


Taip, tai netolerantiška, nes tai aristoteliška. Visur, kur aš mokiau dorybe grįstos lyderystės, – Baltijos šalyse, Suomijoje, Rusijoje, Prancūzijoje, Jungtinėse Valstijose – visur yra žmonių, kurie mato savo širdimi. Visur verslo bendruomenėje yra žmonių, kurie galvoja apie dorybę, apie žmogų, bet ne apie sistemą, skaičius, valdymą ir kitus įrankius. Yra daugybė mokyklų, kuriose žmonės mokomi naudotis įvairiais įrankiais. Bet taip pats žmogus tampa įrankiu. Reikia tiktai žmonėms suteikti galimybę elgtis kaip žmogiškoms būtybėms. Ir tai yra daug efektyviau – kai žmogus elgiasi kaip žmogus, o ne kaip sistemos dalis.


Bet charakterio ugdymas – ilgalaikis dalykas, o balansą man reikia baigti, pavyzdžiui, poryt…


Žmonės, kurie galvoja apie ilgalaikius dalykus, paprastai sugeba ir uždirbti daugiau. Bendrovės, kurios yra rinkoje šimtus metų, veikia remdamosi būtent šitais paprastais dalykais, apie kuriuos kalbu. Kitaip jos būtų išnykusios jau seniai. Be viso to neįmanoma sukurti tikros įmonės kultūros, o be tikros įmonės kultūros, be tapatybės tu išnyksti. Žmonės, kurie sukūrė verslo imperijas, statė ne tik kad ant vertybinių, bet būtent dorinių pamatų. Aš stengiuosi parodyti šitą – dorinę – kryptį ir iš to, ką aš girdžiu bendraudamas su žmonėmis, galiu pasakyti kalbėdamas verslo terminais, kad yra didelė tokio mąstymo ir veikimo būdo paklausa. Žmonės pavargę nuo rutinos, nuo materialistinio požiūrio į žmogų, nuo žmogaus, kaip vartotojo, homo economicus, suvokimo. Toks buvo marksizmas. Toks yra ir liberalizmas ekonomikoje. Manęs konferencijoje klausė – kas pasikeitė per dvidešimt metų Lietuvoje. Niekas nepasikeitė. Iš esmės liberalizmas yra lygiai tas pats kaip marksizmas. Į žmogų žiūrima kaip į objektą, bet ne kaip į kūrėją, turintį Kūrėjo atspindį savyje. Mes turime išeiti už šios sistemos ribų, nes pati sistema kuria problemas. Marksizmas kuria liberalizmą, liberalizmas kuria marksizmą. Tai reikia stabdyti. Reikia grąžinti žmogų. Reikia pradėti galvoti apie žmogų kaip apie dvasinę būtybę.


Kalbino Aurelijus Katkevičius


„Verslo žinių“ specialus priedas „Top 1000“



Daugiau verslo naujienų: www.verslozinios.lt

Rodyk draugams

~ mari88 | 2008-08-25.

Palikti komentarą