BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
 
header image
 

Apie Thomo Manno festivali, kuriame niekada nesu buvusi, bet i kuri visada svajojau buti pakviesta. Tai pati didziausia mano neissipildziusi svajone:)))))

Arndas Helingas. Ekologija aplinkui ir žmogaus viduje


2008-07-22



Keičiant kraštovaizdžius svarbu į sprendimus įtraukti bendruomenę ir paisyti ne tik racionalių, bet ir estetinių bei emocinių argumentų, išsakomų žmonių, kurie tuose kraštovaizdžiuose gyvens ir mirs, sako Nidos svečias iš Vokietijos – teologas ir ekologas, liuteronų pastorius Arndas Helingas. Jis dalyvavo Thomo Manno festivalyje, kurio tema šiais metais – Baltijos jūra bei gamtos ir dvasios ekologija. Lrt.lt su juo kalbėjosi apie tai, kas yra pažanga.


Ar galima įžvelgti sąsajas tarp religijos ir ekologijos? Gal tai moderni religijos forma, o aplinkosaugos judėjimai – nauji religinės reformacijos judėjimai?


Priklauso nuo to, kaip suprantame gamtą. Ekologija yra mokslas, aprašantis funkcijas gamtoje. Šia prasme ji - jokia religija. Tačiau gamta mus veikia - kelia stiprius jausmus bei emocijas ir yra tiesiogiai susijusi su mūsų tapatybe. Esame priklausomi nuo gamtos, kurioje gyvename, nuo kraštovaizdžių, kurie mums prasmingi. Vaikystėje įstrigę vaizdai, vandens, miško, smėlio ir dangaus sukelti įspūdžiai yra mums reikšmingi ir tokie lieka visą gyvenimą. Gamta formuoja mūsų asmenybę, todėl gamtos patirtyje religinis momentas egzistuoja.


Tiek religiniuose, tiek aplinkosaugos judėjimuose svarbiausia - prasmės paieškos. Gali žiūrėti į gamtą kaip mokslininkas ir išsiaiškinti kai kurias jos funkcijas, bet gamtos prasmė yra visai kas kita. Prasmės klausimas yra susijęs su gamtos esme, su jos estetika, su gamtos ir kraštovaizdžių istorija. Kraštovaizdžiai mums labai prasmingi. Ką rasime gamtoje, priklausys nuo to, kas ieško. Gamtoje galima rasti daug, netgi Dievą, čia ir atsiranda paralelė – galime rasti gamtos reikšmę savo gyvenime, gamtos prasmę, suvokti, kaip ji yra susijusi su mūsų tapatybe, ir ją pripažinti.


Thomo Manno festivalyje kalbate apie dvasinę ekologiją. Kodėl Jums svarbu perkelti ekologijos klausimą į žmogaus vidų?


Akivaizdu, kad pažeisdami kraštovaizdį ir gamtą, mes pažeidžiame savo dvasią. Tai vienas nuo kito priklausomi dalykai. Mes gyvename vieningoje aplinkoje, vienoje kūrinijoje, esame jos dalis. Griaudami kūriniją sugriauname ir save. Mūsų vakarietiškąją kultūrą suformavo laiko viršenybė prieš erdvę. Čia nesąmoningai prisidėjo ir krikščioniškoji teologija, nesusiejusi Dievo su tam tikromis vietomis, šventais kalnais, medžiais ar šaltiniais.


Jei Dievas yra visur, nebereikia ypatingos šventos vietos, jei tai, kas svarbiausia, vyks anapusiniame pasaulyje, šiapusinį linkstama nuvertinti. O kai gyvenimui pasaulietėjant Dievo vietą užima Žmogus, tuomet jam trūksta ne tik ryšio su metafiziniu pirminiu pradu, bet ir labai konkretaus ryšio su žeme, ant kurios stovi. Pasekmė – pagreitėja visi visuomeniniai procesai, bet ne į amžinybės šviesą, o veikiau, kaip Franzo Kafkos parabolėje, tarsi traukiniui skriejant per tunelį, kuris niekad nesibaigs.


Krikščioniškosios tradicijos turi įsisąmoninti – mes, žmonės, nesame virš kūrinijos ar virš gamtos, esame dalis. Turime būti su kūrinija, o ne aukščiau už ją.  


Tačiau gyventi galime tik ją naudodami, o naudoti beveik tas pats kaip ardyti.


Tai visoje gamtoje galiojantis principas – naudoti reiškia ardyti, iš dalies. Tačiau gamtoje šis procesas vyksta harmoningai, tik žmonija tą darną vis labiau ir labiau griauna. Naudotis kūrinija yra visai kas kita, negu sugriauti patį jos pagrindą, būtinąsias visos kūrinijos sąlygas, o dabar mes darome būtent tai.


Kur matote ryšį tarp krikščioniškos ir ekologinės sąmonės? Nors daliai krikščionių saikingumas ir asketiškas gyvenimas yra siekiamybė, bet platesniu mastu Vakarų civilizacija, vadinanti save krikščioniška, yra ypatingai vartotojiška.


Garsus vokiečių XX amžiaus pradžios teologas Paulas Tillichas yra pasakęs, kad Dievas yra pamatinis rūpestis, „das, was uns unbedingt angeht“, – tai, kas mums besąlygiškai svarbu. Šiandien kiekvieno žmogaus pamatinis rūpestis yra gamtai iškilusi grėsmė. Gamtoje mes galime sutikti Dievą - rasti pagrindą, visa ko pirminį principą, nors apie tai šventraščiai nerašo. Biblijoje nerasime tiesioginių patarimų, kaip spręsti ekologinę krizę, tai neįmanoma, ji parašyta kitais laikais, todėl krikščionys turi išmokti pažiūrėti naujai į kūriniją kaip į tai, kas duota Dievo. Krikščionys ir nekrikščionys turėtų atrasti bendrą kalbą klausimuose, kurie yra mūsų visų pamatinis rūpestis.


Zarasų rajone įsikūrusios Tiberiados bendruomenės vienuoliams svarbu rankų darbas ir paprastas gyvenimas, paprasto gyvenimo idėją kelia ir anarchoprimityvistų judėjimas, tarsi neturintis nieko bendra su jokia religija. Vienas kitas žmogus, pavargęs nuo vartojimo, virtualumo ir gyvenimo tempo, gal ir gali taip pakeisti savo gyvenimą, tačiau ar greičio ir pertekliaus atsisakymas įmanomas kaip civilizacijos lūžis?


Jis įmanomas, nes būtinas. Ypač jei kalbėsime apie mūsų visuomeninio gyvenimo greitį. Negalime tapti vis greitesni – mes prieiname greičio ribą. Iš dvasinių tradicijų galime daug išmokti. Pavyzdžiui, vienuolių benediktinų principas stabilitas loci – pasilikti ten, kur esi, pasilikti tam tikroje vietoje ir kurti gerus santykius su žmonėmis ten, kur gyveni. Manau, visi turime stengtis, kad žmonės norėtų pasilikti ten, kur gyvena, darbuotis tos vietos labui ir gal net melstis už savo kaimą ar regioną, daryti viską, kad ju gyvenamoji vietovė būtų graži ir prasminga jų gyvenimui. Dabar mūsų kultūra yra lūžio laike, jeigu ir toliau gyvensime taip, kaip gyvename pastaruosius dešimtmečius, katastrofa neišvengiama, tiek gamtos, tiek žmonijos. Mums reikia išmokti būti atsakingiems už konkrečią vietą, kurioje dabar gyvename.


Kaip tai suderinama su žmogaus mobilumo, nesusisaistymo su konkrečia fizine vieta idėja? ES ekonomikos principas   yra laisvas judėjimas – prekių, pinigų ir žmonių, arba darbo jėgos, kaip mus vadina įstatymai..


Viena vertus, ES skatina laisvą rinką, bet kartu remia ir regionų stiprinimo politiką. Tai vienas kitam prieštaraujantys dalykai. Aš ne politikas, gal reikalingos abi vystymosi kryptis, bet man atrodo, kad net ES politikai dabar vis aiškiau mato, jog ES stiprybė yra tapatybė žmonių, jaučiančių ryšį su vieta, kurioje gyvena, su savo regionu. Tik tuo atveju, kai žmonės jaus ryšį su savo kraštovaizdžiais, mes turėsime darniai besivystančią Europą.


Baltijos jūros regionas yra labai įvairus kraštovaizdžių, gamtos, kultūros, etnine ir net religine prasme. Įvairovė tokia didelė, kad ji suprantama kaip viską jungiantis elementas, kaip vienovė. Niekur pasaulyje ortodoksų, katalikų ir liuteronų tradicijos nėra taip arti viena kitos, kaip mūsų regione. Visos konfesijos turėtų ieškoti būdo, kaip gyventi tausojant aplinką, ir ieškoti tam akstino savose tradicijose. Pavyzdžiui, protestantiškoje tradicijoje yra labai svarbu asmeninė atsakomybė, katalikų tradicija pabrėžia gamtos teisę, ortodoksų – sakralizuoja gamtą, viso to reikia, mes visi turime kartu pažiūrėti į savo tradicijas ir rasti, ką galime panaudoti ateičiai.


Bet ar žmonės Baltijos regione yra religingi?


Ne, jie nėra religingi tradiciniu požiūriu. Tačiau manau, kad iš esmės jie yra religingi – nes jie žmonės, o žmogus yra religinga būtybė. Šia prasme mes visi esame religingi. Uždavinys Bažnyčioms – suprasti šią tiesą. Ko gero daug ką turime pakeisti mūsų doktrinose. Reikia keisti mūsų gyvenimus ir santykius visuomenėje. Tai nereiškia, kad Bažnyčia visada teisi, o visi kiti turi keisti savo gyvenimo būdą. Netgi Bažnyčia turi keistis. Mes visi, kaip žmonija, turime bendrą iššūkį, kiekviena visuomenės grupė ir kiekviena ideologija turi prisidėti kuriant naują sąmonės bendrystę.


Visą laiką kalbama apie gynybą - turime ginti gamtą, kai kam atrodo, kad reikia ginti kultūrą, tradiciją, tapatybę, šeimą. Visais laikais ginti buvo ką - žemę, kalbą, valstybę, tikėjimą, Bažnyčią, Dievą. Objektas keičiasi, bet pozicija ta pati. Gal tiek daug gynybos todėl, kad būti ginančiuoju smagu ir patogu, tai padeda jaustis teisiu?


Gyvenimas yra kaita, ir gamta yra nuolatinė kaita. Nėra prasmės tiesiog konservuoti gamtą ar kultūrą vienoje konkrečioje būsenoje. Bet svarbu išsiaiškinti, kas šiandien formuoja mūsų tikrovę, kas buvo praeityje, ir suvokti, kas svarbu ateičiai.


Klimato kaitos poveikis Baltijos jūros regione bus didžiulis, keisis viskas - augalija, gyvūnija, jūros ekosistema, mūsų žemės ūkis, atsiras nauji karštovaizdžiai. Tačiau mes galime analizuoti, kas vyksta, kas mums svarbu, kas vertinga, ir tada priimti sprendimus. Europos kraštovaizdžių konvencija, pasirašyta Florencijoje 2000 metais, skelbia, jog žmonės turi dalyvauti jų kraštovaizdžių vystymesi – jeigu kas nors jų aplinkoje keičiasi, žmonės turi būti informuoti ir įtraukti į sprendimų priėmimą, jie turi teisę spręsti, kokiame kraštovaizdyje norėtų gyventi ir gal net mirti bei būti palaidoti.


Kraštovaizdžio grožis – didelė vertybė, tampanti vis retesne. Teks mobilizuojant ir įtraukiant žmones vietoje žadinti iniciatyvas, kurioms rūpės daugybė ilgalaikės plėtros aspektų - nuo kaimo liepos išsaugojimo iki regiono aprūpinimo energija. Svarbu rasti konkrečių klausimų konkrečius sprendimus. Patartina būtų į bet kokį kraštovaizdžio planavimą, taip pat ir į gamtosauginį planavimą įtraukti estetinius ir emocinius aspektus. Kalbame apie žmonių švietimą, žinias, informaciją ir padrąsinimą – kito būdo nėra, tai demokratijos klausimas. Visos visuomenės institucijos, ypač Bažnyčia, turi ieškoti partnerių šiame procese, jokia institucija neras sprendimo viena.


Ilgą laiką civilizacijos pažanga tapatinta su technine pažanga. Kaip požiūris galėtų pasikeisti?


Be abejo, turėsime vis naujų išradimų ir naujų daiktų, kurie bus mums svarbūs. Tačiau kas yra pažanga? Tai ideologija, pateisinanti tam tikrus socialinius ir politinius dalykus. Kiekviena karta turi surasti savo būdą, kaip ji vystysis, ką ji vadins geru ir prasmingu gyvenimu. Esu įstikinęs, kad vartoti vis daugiau ir daugiau nėra pažanga. Mūsų ištekliai baigiasi. Šiandien pažanga būtų suradimas naujos pusiausvyros tarp skirtingų visuomenių, tarp žmonių ir aplinkos. Apie tai iki šiol ne tiek daug ir galvojome – kaip galėsime gyventi šioje mažoje planetoje su jos ištekliais dar 2000 metų. Tai uždavinys ateičiai, tai yra pažanga.


Kaip technologinės pažangos, vartojimo ir materialaus gyvenimo gerėjimo dvasioje susiformavusiai visuomenei gali atsirasti poreikis savanoriškai save riboti? Ar čia grįžtame prie to, ką sakėte – kad kiekvienas žmogus yra religinė, vadinasi, atsižadėti pajėgi būtybė?


Tikiu tuo. Juk esu pastorius. Kalbame apie kuklumą – religingumas galėtų būti jam akstinas. Čia ir yra mūsų, kaip Bažnyčios, vaidmuo. Tikiuosi, kad diskusijai apie darnų regiono vystymą bus galima gauti naujų impulsų iš ekumeninio judėjimo aplink Baltijos jūrą. Mums reikia visų Bažnyčių, visų balsų, bet pirmiausia Bažnyčia turi pasimokyti iš visuomenės ir mokslo, kad būtų išgirsta. Tai visai nauja situacija.  


Mūsų inicatyva „Duona+Žuvis: rūpestis dėl Baltijos jūros“ yra ES projekto Baltijos regione dalis. Pabandėme įtraukti Bažnyčią, nevyriausybines organizacijas, politikus, valdininkus ir mokslininkus, rengti atviras diskusijas, duona ir žuvimi Liubeke pamaitinome 5 tūkst. žmonių. Visa tai buvo skirta tam, kad atkreiptume visuomenės dėmesį į svarbius klausimus.


Mūsų Šlėzvigo-Holšteino vyriausybė labai remia Bažnyčios įsitraukimą į visuomenės diskusijas, nes darnus vystymasis yra tiesiogiai susijęs su etiniais ir dvasiniais klausimais. Bažnyčios mums reikia ne tam, kad mokytų žmones, kaip gyventi, bet kad ji mokytųsi iš žmonių, iš kitų visuomenės narių. Tik tada ji bus išgirsta. Ne tada, kai norės, kad jos klausytų tik todėl, kad ji – Bažnyčia. Tai – ideologija. Bažnyčiai reikėtų truputį daugiau kuklumo.


Kalbėjosi Audra Čepkauskaitė, LRT

Rodyk draugams

~ mari88 | 2008-07-22.

4 komentarai įrašui “Apie Thomo Manno festivali, kuriame niekada nesu buvusi, bet i kuri visada svajojau buti pakviesta. Tai pati didziausia mano neissipildziusi svajone:)))))”

  1. I just want to tell you that I’m very new to weblog and definitely liked you’re web-site. Very likely I’m want to bookmark your blog . You definitely have impressive article content. Many thanks for sharing with us your blog.

  2. Just a smiling visitant here to share the love (:, btw outstanding layout.

  3. very good post, i certainly love this website, keep on it

  4. Nice post. I used to be checking continuously this blog- and I will be inspired! Very useful info particularly the closing part :) I handle such info a good deal. I used to be seeking this certain info for the long time. Thanks a lot and good luck.

Palikti komentarą