BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
 
header image
 

Be pavadinimo

Jolita Linkevičiūtė savaitraštyje “Nemunas” kalbina šokėją, multimedijos artistą Virgį Puodžiūną, kuris, prisimindamas savo profesinės karjeros pradžią, pasakoja: „Man sekėsi. Sekėsi kaip šokėjui. Pakviestas į Niujorką 1991-aisiais, nuvykau savaite anksčiau. Man rodė studijas, supažindino su trupėmis. Stebint repeticiją, susižeidė vienas žmogus, ir manęs paprašė pastovėti, ranką pakelti. Ir štai po trijų dienų Niujorke su garsiausia postmoderno kompanija aš dalyvauju gala koncerte, nors buvau šokęs tik „Auroje“. Benningtono (Masačiusetse) koledže, kuriame iš viso pasaulio į kursą buvo atrinkta dešimt studentų, atsiradau aš – vienintelis lietuvis, gaunantis stipendiją.


Neturėjau pinigų bilietui į Niujorką. Ir vėl mane lydėjo sėkmė – Duisburgo festivalyje, kuriame šokome su „Aura“, mecenatui skirtam spektakliui iš 100 artistų išsirinko tris lietuvius. Aš buvau susižeidęs koją, tačiau koncerto metu išėjau į sceną. Mačiau lyg per rūką, nes ašaros nuo skausmo užpylė akis. Paties pavojingiausio pakėlimo metu, kai mergina pašoka, ir aš ją turiu sugauti nuo nugaros pašokdamas ant kojų, manyje kažkas lūžo, padariau tai, ko nepadarydavau būdamas sveikas. Patyriau „viršūnių pojūtį“. Tada sakiau – vien dėl šito jausmo galima numirti. Po spektaklio choreografas ir šokėjai padovanojo pinigų bilietui į Niujorką. Kur nueidavau, ten pasiūlydavo studijuoti. Modernaus šokio pionierius Ericas Hawkinsas mane priėmė kaip sūnų. Jis buvo 75-erių metų aukštas, žilas senukas. Kai kalbėdavo, niekas nekvėpuodavo, girdėdavai skrendant musę. Pusantros valandos filosofijos ir pusvalandis šokio, judesio. Tamaros Roggof principas buvo panašus – „judink savo širdį“, keliauk po savo vidų“.

Rodyk draugams

~ mari88 | 2008-11-14.

Palikti komentarą