BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
 
header image
 

Mari Poisson. Dangaus mana

 


 


 


                                                                


 


Marta, kuri man buvo ir yra pavyzdžių pavyzdys, irgi viską pasidarė pati. Man patinka, kad aš žinau Martos pradžią. Galiu bet kada apie tai pagalvoti ir pasimokyti.


 


         Arturas jai kėlė dviprasmiškus jausmus.


       Marta laikė Arturo nuotrauką aukšto darbo stalo stalčiuje po segtuvu su laidotuvių vainikų juostų užrašų pavyzdžiais. Gyvas jis daug gražesnis, nei nuotraukoje. Čia nesimato jo figūros ypatybių: pagalvėlių, vyriškos nugaros ir šypsenos… Bet aiškiai matosi, kad jis yra GERAS. Tai Martą labiausiai ir trikdė.


       Arturas dirba tešlos užmaišytoju duonos kepykloje. Jo tėvai yra skurdžiai. Neturi nei buto, nei automobilio. Tačiau sykiu jis  yra vienintelis vaikinas, galintis garantuoti jai laisvę nedirbti. Be to, jis yra GERAS.


       Gėlės tiesiog traška ir trykšta po nervingais jos pirštais. Marta labai skuba. Labai. Keli jurginų žiedai atsiskiria nuo kotelių, šlepteli žemėn ir tuojau pat yra negailestingai užminami. Tai suprantama. Juk jau tapo atliekomis ir spalvingomis šiukšlėmis.


       Viskas vyksta lyg pagreitintame nebyliame filme, kol (beveik netikėtai) baigiasi. Marta kilsteli vainiką ir šiek tiek jį pakrato. Apžvelgia pašalinių vertintojų akimis. Prisega juostą. Berniukai užmoka ir išeina nepadėkoję. Dar reikia iššluoti gėlių liekanas, virtusias šlapia mase, ir susemti jas specialiu ilgakočiu šiūpeliuku.


       Marta vėluoja daugiau nei pusvalandį. Arturas, aišku, dabar stovi, šąla ir nerimauja. Gal galvoja, kad ji susirgo, atsiprašė iš darbo ir išėjo anksčiau namo…
      Vakar baigėsi kava. Rytą išėjo nevalgiusi. Bet per  skubėjimą dabar nejautė jokio alkio. Tik kartais tyloje sugurgėdavo pilvas.


       Kai ištekės, Marta nebedirbs. Tvarkys namus. Tai ji buvo tvirtai nusprendusi. Nesvarbu, kad kol kas teks glaustis nuomojamame kambarėlyje. Ji susitvarkys. Jos namai bus jaukūs, švarūs ir pilni gėlių. Ji visada turės gėlių ir kavos. Arturas jai kasdien dovanos gėlių. Ji pati pasirūpins vazoninėmis gėlėmis… Tai brangu? Na, gal ir taip. Bet Marta negailestingai atmeta praktiškumą. Gėlės bus ta prabanga, kurią ji kol kas galės sau leisti. Kurį laiką.


       Po akimirkos Marta jau lėkė gatve nieko aplink nematydama. Jos žvilgsnis buvo koncentruotas į vieną tašką.


       Kažkiek laiko, - labai trumpai – gal akimirkos dalį – Marta buvo apimta panikos. Ji pabūgo, kad Arturo nebus sutartoje vietoje. Ne. Jis negalėtų nueiti, nes tai neįmanoma. Tiesiog galėjo įvykti kažkoks incidentas ar nesusipratimas. Ji pajuto, kad tikrai labai bijo, nes neturi jokio kito gero ir laimingo gyvenimo plano. Arturas yra vieninteliai vartai, pro kuriuos Marta gali iš gėlių parduotuvės pakelta galva patekti  tiesiai į laimę, kuri vadinasi “Laisvė nedirbti”.


       O jei jis nebelaukia? O jei jo nebebus?


       Bet jis buvo.


       Jis stovėjo mindžiukuodamas nuo kojos ant kojos. Atrodė skurdžiai apsirengęs ir gerokai per jaunas. Ir gerokai per geras, žinoma…


       Marta akimirksniu nurimo. Sulėtino žingsnį. Priejo, pabučiavo į skruostą. Ar labai išsigandai, paklausė šypsodamasi. Ne, atsakė Arturas, nes buvo įpratęs slėpti jausmus. Žinai, teko užtrukti, nes visai prieš penkias užsakė vainiką. Arturas žiūrėjo į ją su meile ir palengvėjimu. Jis buvo įpratęs tylėti Martos kompanijoje. Kodėl Arturas toks geras? Jis akivaizdžiai neturi geluonies,  padedančios toli nueiti, aukštai užkopti. Bet jis yra labai GERAS. Argi tai trūkumas?


       Kad užsimirštų, Marta ima nesustodama pasakoti dienos įvykius ir skųstis skaudančiomis ištinusiomis ir subadytomis rankomis. Supranti, ji turėjo labai skubėti. Kai laikrodis išmušė penkias, ji buvo nupynisi tik pusę vainiko.


       Jie ėjo gatve nieko aplink nematydami. Panašiai kaip tai galėtų būti ir sapne. Marta nesustodama pasakojo apie savo darbo dieną gėlių parduotuvėje. Buvo jau be penkiolikos penkios kai Marta išvydo jų atspindžius visuose trijuose veidrodžiuose. Na, taip.


           Marta akimirksniu suprato, - reikės pinti vainiką. Kas mirė? Sakė, kad klasiokas. Marta jų, žinoma, apie tai paklausė, nes juk turėjo parinkti juostą su tinkamu užrašu…


       Nuo šalto vandens rankos bjauriai raudonos, pirštai skausmingi, patinę, subadyti.  Nežinia, kaip reikės dirbti rytoj? … Aš pasakiau, kad nespėsiu. Jau greitai penkios. Bet ponia Viktorija, aišku, nė nemanė pinti pati. Kur ji badysis rankas… Nupinsi ir galėsi eiti, pasakė, lyg vergei kokiai…


        Marta atsiduso ir dar kartą papasakojo, kaip labai ji skubėjo. Ji taip skubėjo, kad net ėmė nekęsti gėlių. Nes gėlės yra žiaurios. Jos tikros pabaisos. Jos arba badosi, arba leidžia nuodingus syvus, deginančius subadytus pirštus.


       Po gero pusvalandžio Arturas sugebėjo įsiterpti į begalinių skundų maratoną, besikartojantį užstrigusios plokštelės principu. Nori, aš tau nupirksiu gėlių? Klausimas buvo tikrai nedrąsus.


       Marta sustojo ir ėmė žiūrėti jam į akis greitai mirksėdama. Staiga ji suprato, kad tikrai šito nori. Labai nori. Tai buvo tarsi jos svajonių išsipildymo pradžia. Ji dėkingai nusišypsojo Arturui. Vis dėlto jis yra daug išradingesnis, nei ji tikėjosi…


       Jie įėjo į mažą gėlių parduotuvę.


       Jaunutė pardavėja pakėlė akis ir pažvelgė į laikrodį. Buvo be penkių šešios. Mes dirbame iki šešių, pasakė negarsiai. Marta nuleido pastabą negirdomis. Ji jau buvo nusprendusi rinktis su pasimėgavimu - tiek ilgai, kiek tik jai šito reikės.


       Štai.


      Tai buvo devynios tamsiai raudonos rožės tvirtais ilgais kotais ir nepaprastai aštriais spygliais. Marta žinojo visas paslaptis. Ji pasirinko tikrai gerai ir su skoniu. Rožės tvirtos. Žydės dar ilgai. Suvyniokite, pasakė merginai.


       Mergina tylėdama vyniojo gėles į didžiulį celofano lapą. Galėjai nesunkiai regėti kiekvieną jos kūno ląstelę rodant beveik neslepiamą neapykantą. Ta neapykanta persišvietė per jos odą panašiai kaip rožės per celofaną.


      Ir ko čia šiaušiasi, galvojo Marta apie merginą-pardavėją. Juk buvau tikrai jai jautri ir gailestinga. Juk nepaprašiau nupinti vainiko, padaryti puokštės ar gėlių kompozicijos. Tiesiog išsirinkau, o ji truputį pastovėjo ir palaukė. Kas čia tokio?


      Kai jiedu išėjo, laikrodis rodė dvidešimt penkias po šešių. Aš pati pasidarysiu kompoziciją, pasakė Marta Arturui kai jiedu jau buvo gatvėje. Ji niekada nesugebės, ta ožka. Kai turėsiu savo gėlių parduotuvę, niekada tokios nesamdysiu. Tik į laikrodį žiūri… Gal užeinam nusipirkti kavos?


       Ir jie užėjo nusipirkti kavos. Marta šiek tiek išdidžiai laikė rožes. Prasideda mano svajonių gyvenimas, galvojo stovėdama šalia Arturo eilėje prie kasos didžiuliame prekybos centre. Ji buvo visiškai tikra, kad sugebės susitvarkyti su savo gyvenimu.


      Kai jie vėl išėjo į gatvę, buvo šalta, pūtė stiprus vėjas ir smulkiai snigo. Snigo mažytėmis ledo skeveldrėlėmis. Jos buvo kietesnės už plieną.


       Marta nusimovė pirštinę ir ištiesė delną. Dangaus mana, pasake lyg ir pati sau šypsodamasi. Dangaus mana? Taip, - dangaus mana. Ji reiškia gausą. Tai geras ženklas.



      Jie vėl susikibo už rankų. Turėjo gėlių ir kavos. Iš dangaus biro dangaus mana. Einam pas mane, pasakė Marta. Ir jie nuėjo pas Martą.



                                                                  


 

Rodyk draugams

~ mari88 | 2008-08-26.

9 komentarai įrašui “Mari Poisson. Dangaus mana”

  1. Thanks for the sensible critique. Me & my neighbor were just preparing to do a little research on this. We got a grab a book from our local library but I think I learned more clear from this post. I’m very glad to see such great information being shared freely out there.

  2. Thanks for the sensible critique. Me & my neighbor were just preparing to do some research about this. We got a grab a book from our area library but I think I learned more from this post. I’m very glad to see such great information being shared freely out there.

  3. Write more, thats all I have to say. Literally, it seems as though you relied on the video to make your point. You obviously know what youre talking about, why waste your intelligence on just posting videos to your site when you could be giving us something enlightening to read?

  4. I as well think from this time , flawlessly indited post! .

  5. Good day very nice web site!! Guy .. Excellent .. Amazing .. I will bookmark your site and take the feeds additionallyˇKI am happy to seek out numerous useful information here in the submit, we’d like develop more techniques on this regard, thank you for sharing. . . . . .

  6. Maybe you could write next articles making mention of the this type of post.

  7. Thanks for sharing your ideas. I might also like to express that video games have been at any time evolving. Technology advances and improvements have made it simpler to create practical and interactive games. These kinds of entertainment video games were not that sensible when the concept was first of all being used. Just like other areas of electronics, video games also have had to evolve by many ages. This is testimony towards fast growth and development of video games.

  8. Undeniably believe that which you stated. Your favorite reason appeared to be on the web the easiest thing to be aware of. I say to you, I definitely get irked while people think about worries that they plainly don’t know about. You managed to hit the nail upon the top and also defined out the whole thing without having side-effects , people could take a signal. Will likely be back to get more. Thanks

  9. We stumbled over here different website and thought I may as well check things out. I like what I see so now i’m following you. Look forward to looking at your web page again.

Palikti komentarą