BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
 
header image
 

Mari Poisson. Kaip romanas

Mano gyvenimas tarsi romanas. Paveldėtas romanas. Ne nuosavas, ne pirktas, ne skolintas iš viešosios bibliotekos. Visos idėjos man atiteko iš mano tėvų ir protėvių. Ilgai tikėjau, kad negaliu pradėti kurti ko nors visiškai savo, autentiško. Negaliu, galvojau, nes privalau tęsti ir tęsti pradėtąsias temas, numatytąsias linijas, o paskui viską tvarkingai perduoti savo vaikams ir vaikų vaikams kaip amžinąjį palikimą.


Aš ir tęsiau. Tęsiau tol, kol vieną gražią dieną mano pagrindinė herojė, man nė neįtariant, tapo visiškai nepriklausoma, laisva nuo manęs, nuo mano giminės, mano kultūrinės tradicijos, mano protėvių palikimo ir net savo pačios vaikų. Staiga ji pasielgė visiškai netikėtai. Ji pasipriešino. Aš daugiau nebetęsiu, pasakė. Tęsk, kad nori, tęsk, jei matai prasmę, pridūrė. Aš išvažiuoju, sako. Ir išskrido į Londoną. Be mantos, be pinigų ir net nepranešusi mano mamai. Tiesa, ji vis dėlto turėjo su savimi tą seną rožinį lagaminą su miegmaišiu, jei kartais tektų nakvoti gatvėje… Į mažą juodą rankinuką, kurį visada nešiojo pakabinta ant siauro odinio dirželio skersai krūtinės, buvo atsainiai įsimetusi pasą, dantų šepetuką ir vienpusį lėktuvo bilietą.


Aš, žinoma, persigandau. Juk vis dar negalėjau jos net įsivaizduoti atskirai nuo savęs, tapatinau ją su savimi, nepaleidau. Maniau, kad ji dar nesubrendusi, per jauna būti nepriklausoma. Dabar ji tikrai žus, galvojau. Žus! Dieve, galvojau, juk jei ji, mano pagrindinė herojė, žus, ateis natikėta mano gyvenimo romano pabaiga. Bet ji nežuvo. Anaiptol. Iš Londono pradėjo siuntinėti keistus narsius elektroninius laiškelius, panašius į esė, kartais pasikalbėdavo su mano dukra per Skype.


Ji ėmė gražiai, įdomiai ir romantiškai gyventi. Be reikalo bijojau.


Šiemet, tiesa, pirmą kartą trumpam buvo grįžusi į Lietuvą rugsėjo pabaigoje. Tai buvo baisu! Ne tas žodis - tai buvo tragedija, nes jai visiškai nebetiko Lietuvos klimatas. Akių vokai ištino, pakraščiai paraudo, apsibėrė mažyčiais skausmingais leptoidiniais taškeliais, panašiais į tuoj tuoj beatsiversiančias smulkias žaizdeles. Ją ėmė krėsti neapibrėžtas šaltis, koks krečia sergant maliarija, apniko sloga ir vienu kartu suskaudo visi dantys. Jos kūnas pasidarė tarsi būtų sudaužytas, tapo sunkus, beveik nepakeliamas. Skaudėjo raumenis, kaulus, gėlė nugarą.


Noriu namo, pasakė nusiminusi. Ir aš jos pasigailėjau. Keliauk, pasakiau. Aš vis tiek tave myliu labiau už viską savo gyvenime, pasakiau. Ji nusišypsojo, bet nieko nepasakė,- akys buvo sklidinos sklidinos vos besulaikomų ašarų. Neverk, pasakiau. Nebijok. Aš skrisiu kartu ir visur tau padėsiu. Ji ir vėl nieko neatsakė. Be jokių žodžių paėmė mane už rankutės lyg būčiau  šešerių ir mudvi išskridome atgal į Londoną. 


Lėktuve ji man leido sėdėti prie lango ir padėjo užsisegti saugos diržą. Ji buvo man gera. Tarsi mamytė. Mes rašysim antrą mūsų romano tomą, gerai? Ji šypsojosi. Aha, atsakiau nusiraminusi. Buvo rugsėjo 23. Vakar buvo mano gimtadienis.  

Rodyk draugams

~ mari88 | 2008-09-28.

9 komentarai įrašui “Mari Poisson. Kaip romanas”

  1. nuostabiai parašyta

  2. Thanks , I’ve recently been looking for info approximately this topic for a while and yours is the greatest I have came upon till now. But, what about the conclusion? Are you positive concerning the source?

  3. Great blog you have here.. It’s difficult to find high quality writing like yours nowadays. I truly appreciate people like you! Take care!!

  4. Way cool! Some extremely valid points! I appreciate you writing this article and the rest of the website is extremely good.

  5. I needed to compose you this very little word to be able to give many thanks over again considering the nice advice you’ve featured on this page. It’s generous with people like you to give extensively all a number of people would’ve distributed as an ebook to make some profit for themselves, especially given that you could possibly have tried it in case you decided. Those things as well worked to be the good way to be certain that some people have the identical passion just like my very own to know the truth somewhat more when considering this issue. I am sure there are several more pleasurable moments ahead for individuals that start reading your site.

  6. This is a topic that’s close to my heart… Many thanks! Where are your contact details though?

  7. Your place is valueble for me. Thanks!…

  8. Very interesting information!Perfect just what I was searching for! “Some people don’t get it when I’m being sarcastic.” by Leonardo DiCaprio.

  9. One thing is that one of the most common incentives for using your credit cards is a cash-back or even rebate provision. Generally, you’re going to get 1-5% back for various expenditures. Depending on the card, you may get 1% back again on most buying, and 5% back again on acquisitions made on convenience stores, gas stations, grocery stores plus ‘member merchants’.

Palikti komentarą