BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
 
header image
 

Nr. 6

 


Išvaizda yra svarbu – ir nepamiršk šypsotis


 

Kai Mandela buvo vargšas teisės studentas Johanesburge ir vilkėjo savo vienintelį nudėvėtą kostiumą, jį nuvedė pasimatyti su Walter Sisulu. Sisulu buvo tikras nekilnojamojo turto agentas ir jaunas ANK lyderis. Mandela išvydo sofistikuotą ir sėkmingą juodaodį, kurio pavyzdžiu galėtų sekti. Sisulu matė ateitį.


 

Sisulu kartą man pasakė, kad XX amžiaus 6 dešimtmetyje didysis jo siekis buvo paversti ANK masiniu judėjimu; ir tada vieną dieną, kaip jis su šypsena prisimena, „masių lyderis įėjo į mano kabinetą“. Mandela buvo aukštas ir patrauklus, boksininkas mėgėjas, vaikščiojęs su karališka vado sūnaus veido išraiška. Ir jis turėjo šypseną, kuri buvo lyg debesuotą dieną pasirodžiusi saulė.


 

Mes kartais pamirštame istorinį ryšį tarp vadovavimo ir fizinės išvaizdos. George Washington buvo aukščiausias ir tikriausiai stipriausias vyras kiekviename kambaryje, į kurį įžengdavo. Dydis ir jėga labiau priklausė nuo DNR nei nuo vadovavimo žinyno, bet Mandela suprato, kaip jo išvaizda gali pagerinti jo padėtį. Būdamas ANK pogrindinio karinio sparno vadovu, jis reikalavo, kad būtų fotografuojamas su tinkama uniforma ir su barzda, ir visos savo karjeros metu jis rūpinosi, kad rengtųsi atitinkamai pagal savo statusą. George Bizos, jo advokatas, prisimena, kad pirmą kartą sutiko Mandela indų siuvėjo parduotuvėje XX amžiaus 6-jame dešimtmetyje; Mandela buvo pirmasis jo matytas Pietų Afrikos juodaodis, kurį siuvėjas matavo kostiumui. Dabar Mandela uniforma yra serija džiugiai spalvotų marškinėlių, deklaruojančių, kad jis yra džiaugsmingas modernios Afrikos senelis.


 

Per prezidento rinkimų kampaniją 1994 metais jis žinojo, kad simboliai yra tokie pat svarbūs kaip ir turinys. Jis niekada nebuvo puikus oratorius ir žmonės dažnai nebekreipdavo dėmesio į tai, ką jis sako, po pirmųjų penkių minučių. Bet žmonės suprasdavo ikonografiją. Būdamas tribūnoje jis visą laiką atlikdavo toyi-toyi, vietinį šokį, kuris buvo kovos simbolis. Bet daug svarbesnė buvo ta akinanti, palaiminga ir viską apimanti šypsena. Baltaodžiams Pietų Afrikos gyventojams šypsena simbolizavo tai, kad Mandela nejautė kartėlio ir reiškė, kad jis yra jiems palankus. Juodaodžiams rinkėjams ji teigė: „Aš esu laimingas kovotojas ir mes nugalėsime“. Visur kabėjęs ANK rinkimų plakatas paprasčiausiai buvo jo besišypsantis veidas. „Šypsena“, – teigia Ramaphosa, – „buvo žinia“.


 

Po to kai jis išėjo iš kalėjimo, žmonės vis sakydavo, kad yra nuostabu, jog jis nėra piktas. Buvo tūkstantis dalykų, dėl kurių Nelson Mandela buvo piktas, bet jis žinojo, kad jam svarbiausia rodyti visiškai priešingas emocijas. Jis visada sakydavo: „Pamiršk praeitį“, – bet aš žinojau, kad jis niekada nepamiršo.

Rodyk draugams

~ mari88 | 2008-07-22.

Palikti komentarą