BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
 
header image
 

Mari Poisson. 051. KARTOJIMAS (Is knygos “Tikra mergaite)

 

Jei jūs kada bandėte idealiai viską išvalyti –  suprasite mane.

Tik iš pažiūros tai atrodo juokų darbas. Iš tikrųjų taip nėra.

Tiems, kurie galvoja, kad čia kalbu apie valymą kaip apie kokį nors dvasinį ar transcendentinį aktą, teks nusivilti.

Manieji valymo darbai yra valymo darbai tikrąja to žodžio prasme. Aš valau savo būstinę.

Savo kambarį, savo vonią, savo virtuvę, savo prieškambarį, savo balkoną ir savo spintą.

Be to, kruopščiai valau savo stalčius, lentynas ir segtuvus.

 

Noriu išsivalyti taip, kad nebūtų blefo: viską, kas liks, vėliau galima bus patikrinti, peržiūrėti ir dar kartą patikrinti. Dar pakartoti. Dar ir dar pakartoti. Ištirti, suskaičiuoti, sunumeruoti…

Aš stengiuosi iš naujo apmąstyti savo žmogiškąją dalią nesigriebdama transcendencijos.

Bijau blefavimo.

Norėčiau, kad mano gyvenimas būtų tik gyvenimas. O visa kita, kaip griežtai ir teisingai sako  Verlaine’as, o visa kita – tai literatūra.

Tuose valymo darbuose randu moralumą, poeziją ir tobulėjimo kryptį.

Aš atlieku liūdną ir sunkią pareigą: ieškau, kur suklydau. Panašiai kaip po nepavykusios operacijos ligoninėje atliekamas lavono skrodimas ir tyrimas.

Aš stengiuosi suprasti, kodėl mano gyvenimas patyrė nesėkmę.

Tai labai svarbu.

Tai taip svarbu, kad, palyginus su šiuo dalyku,  Goncourt’ų premija yra vienas juokas.

 

Valydama nuolat nustembu.

Ką, pavyzdžiui, mano spintoje veikia mano mamos puskailiniai arba ką iš viso mano gyvenime veikia poststruktūralizmas ar postmodernizmas? Ką veikia visos tos idėjos ir teorijos? Ar tai kartais tik nėra tušti plepalai?  

 

Šiąnakt permezgu megztinį, kurį šiaip jau turėčiau išmesti. Tačiau nemetu. Ne viskas mano gyvenime pagadinta taip, kad nebegalima būtų pataisyti.

 

Prieš porą savaičių susiuvau dar vieną megztinį. Ketinu jį kada nors padovanoti Markui…

Kol megztinis buvo nesusiūtas, kol kiekviena detalė buvo atskirai, aš jį išskalbiau ir išdžiovinau balkone. Jis atsigavo. Jis dabar tiesiog puikus. Štai jis, matote, - kabo ant metalinio užuolaidos vamzdelio virš mano lovos.

 

Esu tikra, kad viską galima pataisyti, perdirbti ar pakartoti.

Ypač pakartoti. Nes nuolat ką nors kartoju. Turiu begalę kartojimo patirčių.

Ir apskritai, man sunku įsivaizduoti kokį nors gyvenimą ar veiksmą, kuris nebūtų anksčiau kieno nors atliktas ar išgyventas.

Kieno nors, kas jau buvo žmogus, o dabar jau vėl yra niekas…

Tai, ką aš darau, jau buvo daryta.

Mano gyvenimas – tai nuolatinis judesių, kuriems pradžią davė kiti, kartojimas.

Tik kartojimas.

Aš viską tik kartoju.

Pakartoju pirmapradį veiksmą.

Aš tik imitatorė. Mano valstybė yra tik dangiškojo archetipo imitacija.

Markas yra tik pakartojimas… Tikrosios meilės pakartojimas.

Rodyk draugams

Mari Poisson. 001 . A WRITER‘S STORY from novel A TRUE GIRL

 

Humans learnt how to write only 5500 years ago. I read somewhere ,that writing occured in Mesopotamia and Egypt at  one and the same moment 5500 years back in time. So the oldest writings  are  Mesopotamian, Chinese, Egyptian, Phoenician, Greek and Latin.

The limitless possibilities of placing the lines in space built a connection between the writing and the  fine arts. Some thought, that writing was the gift of gods,others, that it was stolen  from gods by the immortals.

I remember, when I was reading about that, I liked that sentence immensely. Just read it again-  some thought that writing was the gift of gods, others, that it was stolen from gods by the immortals“. It is not just a simple sentence, it is a real pearl of wisdom.Mysticism,thought I.I really appreciated the idea that writing was in no way associated with simple life of ordinary people. Writing was the property of gods or immortals. They can give writing to you,but they can very well take it from you,either. Mysticim, I thought again.

That very sentence taught me how to lie.

Yes, I must admit I have complexes. I am unable to tell anybody I am a writer. I feel timid about it. As if I were a pretender. Whenever I am being introduced to new people, I tell them I am a teacher or a lecturer. Sometimes I  even say I am a cleaner or an unemployed person. I never tell anybody I am just a housewife,though that would be closest to the truth.

Only one thing betrays I am a writer, and the thing is my ability to lie. I am unsurpassable in that field. But there are truths, which won‘t let me lie. Those unnecessary truths, like some rocks, sometimes emerge all of a sudden in the middle of a well kept lawn. In the most unappropriate place, at the most unappropriate time.  I have a suspicion,that those hapless stones experience physical satisfaction in the opportunity to hurt me. They like to tease me. They mock at me and sometimes, I have to admint, are unbelievably witty. They relish in  all that  with awesome pleasure. Their sharp sides send flashes and they are…brutal, if you permit me to say so.

Let‘s take my neighbour Laura…

My neighbour Laura,who , by the way, also is a housewife once asked me in a  menacingly mocking voice,if I really was a writer and since when I became one. That rude and straight question might have stemmed from some rumours, which somehow reached Laura, because a reader she was not. What she was, she was a permanent discloser of my lies, if I can say so.

She  was exhilarated every time she caught me lying. Very probable it was her biggest and only pleasure in life.( God save me from such pleasures,but there‘s no necessity to identify myself with Laura. Let her have her own pleasures…and I will have my own).

Since I am a woman, I find no difficulty in noticing menace in other women‘s voices, so I heard it clearly. But I couldn‘t repay Laura in the same manner, because I had to mask myself.

See, Laura is a very intrusive and sharp- eyed neighbour and my life is not sinless, I have to admit. She knows a lot more about me, than I wish she knew. Let‘s say ,she can tell how much my husband earns and what I made for dinner when his married daughter from the first matrimony came to visit us. The other Sunday she saw me sitting with Gi in one of the cafes, in the old town. She took trouble to call Gi‘s wife. So the wife came and took him home without ceremony.I remained in the cafe and sat there, as the biggest fool ,till all the public changed. I Couldn‘t find any courage  in myself to move before that.

Pretending to be indifferent, I asked her somewhat lazily:

-          Are you really interested in that, Laura?

Laura all but shrugged her shoulders. She was one of those women,who had always wanted to live my life and to do what I was doing. If I was embroidering, she immediately came to borrow threads, if I was knitting, she came over with the knitting needles and asked me to teach her some new pattern. She made me understand, that it would be even better, if  I knitted a sweater for her husband myself, because she was too busy…If I was cooking, she would ask for the recipe, though I knew she would never make any use of it. If I was washing a car, she made her husband go out into the yard and do the same. If I was making pictures, she made inquiries about cameras and asked for advice which one to buy. And what was better- to take pictures or to film. When she saw me working with computer, she at once bought one though she never learnt to press the mouse button twice. Because it was so boring…to learn such stupid things. If I was translating something , she all of a sudden started attending foreign language classes. Are you asking, which foreign language? Most definitely the one I was busy with… She watched attentively what flowers I liked, what sort of perfume I bought for myself, which colour I considered to be fashionable, where I was planning to go for  my holidays, what sort of presents I bought, whenever I went to a birthday party, which magazines I read, what style of music I prefer and what my opinion about dogs was.

Writing, to Laura’s mind, was sheer nonsense. And because of that reason, she sincerely believed I was telling lies. As usual. She believed that writing was another of my shameless lies. She had absolutely no strength to talk seriously about writing and literature.

As most women, Laura was not interested in things, which were difficult to accomplish. Because  they required certain efforts. All talks about exhausting work, sleepless nights, obstacles and rivalry sounded so boring to her, that she could not stand them longer than  for thirty seconds. If she had to work nights, she would not be able to survive ,and her facial skin would lose freshness… Even one sleepless night was harmful. If she could not sleep at night, the next day she would look like a corpse.

Laura inquired me about that hapless writing only for one reason- she expected to catch me lying and to make me feel ashamed. She was used to doing that. She could not let such a thing happen! She is the one, who comes to my place  couple of times a day, watches everything and all of a sudden finds out that there are things ,which she does not know. It’s nonsense. Nothing else.

While I was finding reasons for  my own justification , looking for excuses and making decisions, whether to go on lying or not, and to admit, that…the doorbell rang…and  behind the door my mother was standing.

Mother knew about my true life even more than Laura did. There was only one difference- my mother was more familiar with the first half of my life, while Laura with the second. The thought ,that they will meet now, made my legs shake under me.

I even tried not to let my mother in. I told her that Laura and I were about ready to go to the sports centre, where she had been attending the swimming pool for quite a while. It had to be my first time though and Laura was taking me there in her car.

Mother was not even listening to all that crap. She was overwhelmed with euphoria. She came to me in a taxi, because she wanted to tell me everything as soon as possible. Just imagine, though it is difficult to believe, that half an hour ago, she met our last but one maid in the market. The maid kissed my mother’s hand and told her everything about her late husband’s sickness and death. So mother gave her ten litas and kissed her on both cheeks.

I was astounded and amazed. My mother got so deeply into her story, that finally  she told me about how she had met our last maid,too. The maid remembered me very well as teenager…

Again now, I thought, I was caught hiding the truth. Laura stared straight into my eyes. I had never felt worse.

Laura got insulted, angry and red in the face. Looking like a boiled crayfish, she ran  through the door. But very soon she changed her mind and came back. I don’t know why she changed her mind and came back, but I suspect she just had no other choice. I was her neighbour. She had to know all my life story. She had to know all the truth, though to know it and unmask me  was a lot less pleasant than  to listen to my lies and fantasies. Because the truth cannot be denied or criticized. The truth is the truth.

Finally I went to the kitchen to make coffee for them, while my mother stayed with the best listener ever.

I was making coffee for a very ,very long time. Then decided to boil each of them an egg, to cut some dill and make a light crab salad .

Translator: Grazina Nemuniene

Rodyk draugams

Išdalytos Pulitzerio premijos

 Poetas W. S. Merwinas Pulitzerio premiją pelnė antrą kartą       

 Balandžio 20 d. geriausiems rašytojams, muzikams ir žurnalistams JAV išdalytos Pulitzerio premijos. Tai garbingiausia tokio pobūdžio premija Jungtinėse Amerikos Valstijose, teikiama nuo 1917-ųjų. Premijos dydis - 10 000 $.

 Pulitzerio premiją už geriausią grožinės literatūros kūrinį pelnė rašytoja Elizabeth Strout (g. 1956). Ji apdovanota už „Olivę Kiteridž” („Olive Kitteridge”, Random House), - rinkinį trylikos apsakymų, kurių veiksmas vyksta mažame Meino miestelyje. Buvusi mokytoja, pensininkė Olivė Kiteridž nekenčia permainų, bet tik retai pastebi, kad jos aplinkui vyksta.

 Pulitzerio istorijos premija paskirta istorikei ir teisininkei Annette Gordon-Reed, pernai gavusiai JAV nacionalinę literatūros premiją, už knygą „Hemingsai iš Montiselo: viena amerikiečių šeima” („The Hemingses of Monticello: An American Family”, W.W. Norton & Company), kurioje pasakojama apie vergų šeimą, susijusią su prezidentu Thomasu Jeffersonu.

 Dramos premija apdovanota dramaturgė Lynn Nottage (g. 1964), savo pjesėje „Pražudytosios” („Ruined”), kurios veiksmas vyksta Kongo viešnamyje, analizuojančiai žaginimą, kaip karo ginklą.

 Premiją už biografiją laimėjo Jono Meachamo knyga „Amerikos liūtas: Andrew Jacksonas Baltuosiuose rūmuose” („American Lion: Andrew Jackson in the White House”, Random House). Jonas Meachamas (g. 1969) yra populiarus rašytojas, politikos, istorijos bei religinių temų apžvalgininkas, žurnalo „Newsweek” redaktorius.

 Apdovanojimas už bendro pobūdžio negrožinės literatūros kūrinį atiteko žurnalisto Douglaso A. Blackmono (g. 1964) knygai „Vergija kitu pavadinimu: pakartotinis juodųjų amerikiečių pavergimas nuo Pilietinio karo iki Antrojo pasaulinio karo” („Slavery by Another Name: The Re-Enslavement of Black Americans from the Civil War to World War II”, Doubleday).

 W. S. Merwinui už „Sirijaus šešėlį” („The Shadow of Sirius”, Copper Canyon Press) buvo paskirta Pulitzerio poezijos premija. W. S. Merwinas (g. 1927) septintajame dešimtmetyje pagarsėjęs kaip antikarinis poetas, vėliau savo poeziją praturtino mitologine tematika bei budizmo filosofija. Tarp kitko, šią premiją poetas pelnė antrą kartą.

 Beje, muzikos premija apdovanotas legendinio kompozitoriaus minimalisto Steve’o Reicho kūrinys „Double Sextet”.

  tekstai.lt 2009-04-27

Rodyk draugams

Donatas Banionis

 

Apie:

Donatas Banionis - lietuvių kino aktorius. Apdovanotas tarptautinių ir nacionalinių konkursų bei kino ir teatro festivalių prizais. Suvaidino daugiau kaip 100 vaidmenų teatre ir apie 50 vaidmenų kine bei televizijoje.

Apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu.

Šiuo metu dirba Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre.

Bibliografija:

Memuarai / Donatas Banionis ; sudarė Jolita Dimbelytė. - Vilnius : Versus aureus, 2004 (Vilnius : Sapnų sala). - 149 p. Gimė: 1924-04-28

Rodyk draugams

Karlosas Kastaneda

 

Carlos Castaneda

Apie:

Karlosas Kastaneda (Carlos Castaneda) - iš Peru kilęs amerikiečių rašytojas, antropologas. Gimė 1925 metų gruodžio 25 dieną, mirė 1998 metų balandžio 27 dieną.

Karlosas Kastaneda išgarsėjo, parašęs 12 grožinės literatūros knygų apie savo pažintį su Meksikos jakių genties indėnų šamanu donu Chuanu Matusu. Knygose atskleidžiama tradicinė indėnų filosofija, šamanų metodai. Pasakojima pirmuoju asmeniu. Knygų siužetas ir pasakojimo stilius ilgainiui kinta: pirmosiose knygose Karlosas Kastaneda vaizduoja save kaip skeptiškai nusiteikusį antropologijos studentą, tiriantį menkai civilizuotus indėnus, tačiau vėlyvosiose knygose yra daug misticizmo, fantastinių išgyvenimų, o Donas Chuanas vaizduojamas kaip tikrasis dvasios mokytojas. Nors pats Karlosas Kastaneda teigdavo, kad jo aprašomi įvykiai ir indėnų ritualai yra autentiški, antropologai pateikia nemažai kritikos, kuria remiantis galima teigti, kad daugelis dalykų yra tiesiog išgalvoti, todėl knygos, įskaitant ir pirmąsias, turėtų būti nagrinėjamos kaip grožinės literatūros kūriniai, o ne moksliniai tyrimai. Kelios Karloso Kastanedos knygos (tiksliau, jų sutrumpinti variantai) yra išverstos į lietuvių kalbą.

Karlosas Kastaneda greitai išpopuliarėjo dėl gero stiliaus ir įdomaus siužeto. Rašytojas sulaukė nemažai pasekėjų, išleidusių panašaus siužeto knygas. Tik dvi pasekėjas - Taišą Abeliar (Taisha Abelar) ir Florindą Doner (Florinda Donner-Grau) Karlosas Kastaneda paskelbė Dono Chuano mokinėmis, kitų pasekėjų (pvz., Viktoro Sančeso (Victor Sanchez)) nepripažino. Rašytojui populiarėjant, susidarė didelis, tačiau menkai organizuotas Karloso Kastanedos pasekėjų ratas. Dalis jų tik teoriškai domisi aprašytais metodais, tačiau kai kurie bando ritualus atkartoti praktiškai. Kai kurios Karloso Kastanedos pasekėjų grupelės turi destruktyvių sektų bruožų, kai kurios yra net artimos „sektoms-žudikėms”: yra užfiksuota savižudybių ir nelaimingų atsitikimų, kurie, kaip manoma, gali būti susiję su bandymais atkartoti rašytojo knygose nupasakotus metodus, faktų.

Svarbiausios knygos:

The Teachings of Don Juan: A Yaqui Way of Knowledge (1968)
A Separate Reality (1971)
Journey to Ixtlan (1972)
Tales of Power (1975)
The Second Ring of Power (1977)
The Eagle’s Gift (1981)
The Fire from Within (1984)
The Power of Silence (1987)
The Art of Dreaming (1993)
Magical Passes (1999)
The Active Side of Infinity (1999)
The Wheel Of Time : The Shamans Of Mexico (2000)

Bibliografija:

Vertimai į lietuvių kalbą:

Nepažįstama tikrovė : tolimesni pokalbiai su don Chuanu / Karlosas Kastaneda ; iš anglų kalbos vertė Aleksandras Tomskis. - Kaunas : INIT l-kla, 1992 (Kaunas : Aušra). - 173, [2] p.
Kelionė į Ikstleną : don Chuano pamokos / Karlosas Kastaneda ; vertė A. Tomskis. - Kaunas : INIT, 1992. - 173, [2] p.
Don Chuano mokymas : Jaki genties indėnų pažinimo kelias : I tomas ; Kita tikrovė : tolesni pokalbiai su don Chuanu : II tomas / Carlos Castaneda ; [iš anglų kalbos vertė Odeta Venckienė (t. 1) ir Rasa Sinkevičienė (t. 2)]. - Kaunas : Gaivata, 1996 (Spindulys). - 458 p. (Ezoterinė biblioteka)
Kelionė į Ikstlaną : Don Chuano pamokos ; Sakmės apie jėgą / Carlos Castaneda ; iš anglų kalbos vertė Ž. Samanis. - Kaunas : Gaivata, 1997. - 494 p. (Ezoterinė biblioteka)
Laiko ratas : senovės Meksikos šamanai, jų mintys apie gyvenimą, mirtį ir visatą / Carlos Castaneda ; iš anglų kalbos vertė Tomas Šinkariukas. - Kaunas : L. Baziukienės firma “Gardenija”, 1999 (Kaunas : Mažoji poligrafija). - 287, [1] p.
Aktyvioji begalybės pusė / Carlos Castaneda ; iš anglų k. vertė Aleksandras Tomskis. - Kaunas : L. Baziukienės firma “Gardenija”, 2001 (Kaunas : Mažoji poligrafija). - 262, [1] p.
Antrasis jėgos žiedas / Carlos Castaneda ; iš anglų k. vertė Aleksandras Tomskis. - Kaunas : Luceo, 2006 (Kaunas : Mažoji poligrafija). - 236, [1] p.
Don Chuano mokymas : jakių pažinimo kelias / Carlos Castaneda ; iš anglų kalbos vertė Brigita Baranauskaitė. - Kaunas : Luceo, 2007 (Kaunas : Mažoji poligrafija). - 171, [1] p.

Nuorodos:

Ištraukos iš K. Kastanedos kūrinių vertimų į lietuvių kalbą:

http://snobo.puslapiai.lt/casta/mokymas.htm Gimė: 1925-12-01 Mirė: 1998-04-27 Laisvės balsas  

Įvykiai

  • 10 rašytojų, kurie pakeitė pasaulį (4) 2008-04-09 Mes daug lengviau pastebime tuos pasikeitimus, kurių atsiranda dėl naujų technologijų, dažnai nė nesusimąstydami, kad už šių išradimų slypi tam tikros idėjos. Pirmieji pribrendusių pokyčių prigimtį pajuto tie, kurie dažniau nei kiti aplenkia laiką - rašytojai. Tarp daugybės rašytojų nuolatos atsiranda keletas autorių, kurie be savo kūrybinių prozos pasiekimų padovanoja mums naują regėjimą, požiūrį. Jie gerokai įtaigiau ir įtikinamiau nei mokslininkai formavo naujas idėjas ir galų gale sukūrė  
  • Castaneda (5)

Rodyk draugams

Markas Aurelijus

 

Marcus Aurelius

Apie:

Markas Aurelijus (Marcus Aurelius) gimė Romoje 121 m. balandžio 26 d. Tėvas - Anijus Veras, motina - Domicija Liucila.
Buvo vienas žymiausių Antoninų dinastijos imperatorių. Nuo mažens augo ir brendo karališkoje aplinkoje - 139 m., po tėvo mirties, jį įsisūnijo imperatorius Antoninas Pijus. M.Aurelijus mokėsi pas tokius žinomus žmones, kaip oratorius Kornelijus Frontas ir stoikas Julijus Rustikas. Pastarasis dvylikos metų Marką supažindino su Epikteto filosofija, kuri darė didelę įtaką tolimesniame jo gyvenime. Būdamas 25 metų Atėnuose įsteigė keturias filosofijos katedras.
Po imperatoriaus mirties rasti ir paviešinti užrašai Sau pačiam (Ad se ipsum libri), parašyti graikų kalba, kuriais jis išgarsėjo kaip žymiausias vėlyvojo stoicizmo atstovas. Su šia vienintele knyga M.Aurelijus įėjo į filosofijos istoriją.
Mirė 180 m. kovo 17 d. Vindibonoje (dabartinė Viena).

Bibliografija:

Vertimai į lietuvių kalbą

Sau pačiam / Markas Aurelijus ; iš senosios graikų kalbos vertė Eugenija Ulčinaitė. - 3-iasis leid. - Vilnius : Alma littera, [2005] (Vilnius : Vilniaus spauda). - 207, [1] p. [Pirmasis leidimas - 1984 m.], [Antrasis leidimas - 1997 m.] Gimė: 0121-04-26 Mirė: 0180-03-17

Rodyk draugams

Ramutės Saulės Laiškelis su viliojimais

Mieloji Marija,

  

šviečiasi šviečiasi jau  įvairiausi karališki dalykai, kaip smagu! O kas tas Svajūnas, kuris ketina atvažiuot į Angliją, jei ne paslaptis? Naujas Jūsų draugas? Ar šiaip svajoklis svajoklis svajoklis bešvilpaujantis vaikinas?

 

Hmmm, ilgasis savaitgalis? Dabar jau einu išgerti tų piliulių su ginkmedžio lapais, kad apsigaubčiau esamuoju būtuoju laiku :) Ir pasistengsiu.

Štai velykinis ilgasis savaitgalis. Šeštadienį švarinamės, žinoma, sode. Kartu tai efektyvi relaksacija ne tiek sodui, kiek mums. Bet ir nugrėbstytas pakedentas apeitas sklypas atsigauna. Žodžiu, abipusė nauda: mes jam - jis mums. Niekuo čia nerizikuojame. Dvasia atsigauna po žiemos ir simboliškai, ir realiai. Vakare sakralinis kiaušinių dažymas. Mes visuomet kiaušinius dažome svogūnų lukštais. Taip jau išmokau iš savo mamos. Apdedame kiaušinius svogūnų lukštais, įvyniojame į atkirptą pėdkelnių gabalą, užmezgame galus ir dedame į puodą. Į vandenį dar sudedame likusius palaidus lukštus ir įberiame druskos. Visada kelis kiaušinius dažome ypatingai: iš pradžių padrėkiname kevalą ir apdedame avižų, petražolių ar kitokių augalėlių lapeliais. Pašlapiname, kad geriau prikibtų ir laikytųsi žalumynai. Po to jau svogūnų lukštai, kojinė ir į puodą. Paverdame ilgiau nei įprasta. Šiemet, žinoma,  dažome taip pat ekologiškai. Pabrėžiu, sveika, gražu, nepakartojama. Ir viliojantis išvystymas! Dar šiltus kiaušinius pablizginu vatyte, suvilgyta saulėgrąžų aliejumi. Apžiūrime.

Tą patį vakarą su Diplomatu netikėtai išridename vieną išvadą - mūsų grėblys turi dantukus ne tik savo darbinėje vietoje, bet ir kote. Kaip kitaip gali būti, jeigu dviems žmonėms tose pačiose delnų vietose netikėtai atsiranda tokio pat didumo šlapios žaizdelės. Mūsų grėblys su charakteriu, oda čia ne prie ko, juk negali du žmonės skirtingų lyčių turėti vienodą odą. Taip ir pasakome mamai, kai aplankome ją šventinį sekmadienį. Mano mama verda cepelinus! Tai geras ženklas. Tai sako, kad ji mūsų labai laukia, kad turi energijos, kad kupina norų. Ji jau keletą metų nebeminkė cepelinų. Žinoma, tik dėl mudviejų nevirtų, bet atvažiuoja ir pagausėjusi sesės šeima. Visi.

O pirmadienį vėl keliaujame į sodą. Vėl krapštinėjame, ką tik norime ir kiekvienas su savo motyvacija: aš - akupunktūra žemei kastuvėliu, Diplomatas - namelio perkusija plaktuku. Pasivaikščiojame po pliką mišką. Kaip žinote, tas miškas visai šalia, už tvoros. Apeiname nemažą gabalą. Mes kažko ieškome? Taip. Mes ieškome ne žibučių. Mes ieškome didelio akmens :) Pagal tam tikrą projektą karalystės teritorijai prireikė didelio akmens. Tie, kuriuos randame, iš pirmo žvilgsnio apgaulingi. Jie žiauriai dideli - gudručiai sulindę į žemę. Diplomatas sako, tokį didelį akmenį galima būtų parvežti tik žiemą, rogėmis. Staiga  pamatome nuostabaus grožio mažą saldžiai kvepiantį medelį. Anksčiau nebuvome tokio regėję. Mūsų požiūriu, jis toks žavus, kad sukelia pagundą išsikasti ir parsinešti į savo kiemą. Aišku, jo paskirtis ir yra suvilioti, nes tai žalčialunkis. Mes pasipriešiname augalų karalystės ankstyvajam grožiui, mat jau esame pasimokę iš Eglės karalienės. O internete paskaitome - tai nuodingas medelis, jo raudonos uogos yra mirtinai nuodingos žmogui. Tik kai kurie paukšteliai yra atsparesni.

 

Paskrajoję po mišką kaip du geneliai kaplinėdami akmenis ir pasilypėdami ant kelmų radialiniu būdu grįžtame, žinoma, į savo namus. Iš miško sugrįžti į namus yra visada super malonus jausmas, neribojamas. Namai kaip ant delno: po lazdynu pamažu stangrinasi žibutės, apie kriaušes violetinuoja nusileidę krokų debesėliai, aštriadančio grėblio pakutenta žolytė linksmai šiaušiasi, savo kokoniškas galvytes tiesia narcizai ir viskas aplink čiulba ulba kaip toj dainoj.

Marija, ta gyva melodija užliūliuoju ilgąjį savaitgalį ir persikeliu į esamąjį būsimąjį laiką. Penktadienį po darbo vyksime į mano tėviškę, į susitikimą su kraštiečiais. Prieš pat naujuosius užsimezgę kontaktai pavasariop susikonkretino ir dabar jau sutartas renginys. Žinoma jaudinuosi, juk tai pirmas, Marija, susitikimas su bendruomene savo krašte! Bet tai taip iki paširdžių gundo!

 

Su meile -

Ramutė

2009-04-23

Rodyk draugams

Šarlotė Brontė

 

Charlotte Brontë

Apie:

Šarlotė Brontė (Charlotte Bronte), anglų rašytoja, gimė 1816 m. balandžio 21 d. Torntono miestelyje, Jorkšyre, Šiaurės Anglijoje. Ji buvo trečiasis vaikas anglikonų pastoriaus šeimoje. Be jos šeimoje augo dar penki vaikai.

Į Hevortą Brončiai atsikraustė 1820 m. Praėjus metams, Šarlotės motina mirė nuo vėžio. Vaikai liko augti su tėvu ir labai griežta bei religinga teta. 1824 m. Šarlotė ir jos seserys Marija, Elizabetė ir Emilė pradėjo lankyti naujai atidarytą Dvasininkų dukterų mokyklą (The Clergy Daughter’s School). Mergaitėms čia teko kęsti labai griežtą režimą, skurdžiai maitintis ir vargingai gyventi. Po metų jos paliko šią mokyklą. Dvi vyresniosios Šarlotės seserys dėl tokio sunkaus gyvenimo mokykloje susirgo džiova ir mirė. Visi šie išgyvenimai stipriai atsiliepė Šarlotės Brontės kūryboje.

1831 m. Šarlotė įstojo į Roe Head mokyklą, kur vėliau ji pradėjo dirbti mokytoja. Tačiau susirgusi depresija, ji metė darbą ir 1838 m. grįžo į Hevortą. Šarlotė, norėdama užsidirbti pragyvenimui, tapo guvernante. Šis darbas jai sekėsi sunkiai, nes mergina buvo drovi ir labai ilgėjosi savo seserų.

Rašytoja buvo labai gabi kalboms, ji mokėjo prancūzų ir vokiečių kalbas bei neblogai išmanė muzikos meną.

Pirmąją savo knygą, eilėraščių rinkinį Poems By Currer, Ellis And Acton Bell, 1846 m. Šarlotė Brontė išleido su kartu savo seserimis. Buvo parduoti tik du knygos egzemplioriai. Tuo pačiu metu rašytoja pabaigė romaną Profesorius (The Professor). Ši knyga buvo išleista tik po jos mirties. Nepabaigusi iki galo pastarosios knygos, Šarlotė pradėjo rašyti romaną Džeinė Eir (Jane Eyre). Knyga buvo išleista 1847 m. ir iškart susilaukė didelio pasisekimo.

Šarlotės sesuo, taip pat gerai žinoma rašytoja Emilė Brontė (Emily Bronte), ir jų brolis Branvelas Brontė (Branwell Bronte) mirė 1848 m. Kitais metais Šarlotę paliko ir kita sesuo, ne mažiau žinoma rašytoja Anė Brontė (Anne Bronte).

1854 m. Šarlotė Brontė ištekėjo už savo tėvo padėjėjo  Artūro Belo Nikolsono (Arthur Bell Nicholls). Rašytoja mirė gimdymo metu, 1855 m. kovo 31 d., Hevorte, Jorkšyre.

Pirmieji knygų leidimai: Džeinė Eir (Jane Eyre, 1847), Širlė (Shirley, 1848), Vijetė (Villette, 1853), Profesorius (The Professor, 1857).

Bibliografija:

Vertimai į lietuvių kalbą:

Džeinė Eir : [romanas] / Šarlotė Brontė. - Vilnius : Valst. grož. lit. l-kla, 1957. - 634 p.
Džeinė Eir : romanas / Šarlota Brontė ; iš anglų k. vertė M. Kazlauskaitė, J. Subatavičius. - 2-asis leid. - Vilnius : Vaga, 1985. - 423 p.
Džeinė Eir : romanas / Šarlotė Brontė ; iš anglų kalbos vertė Vytautas Karsevičius. - Kaunas : FD, 1993. - 382 p. (Vakaro romanas)
Vijetė : romanas / Charlottė Brontė ; iš anglų k. vertė M. Indriūnas. - Vilnius : Rosma, 1995 (Kaunas : Spindulys). 573, [1] p. (Populiari klasika)
Džeinė Eir : [romanas] / Charlotte Brontë ; iš anglų kalbos vertė Marija Kazlauskaitė ir Juozas Subatavičius. - 4-asis leid. - Vilnius : Alma littera, 2006 (Vilnius : Vilniaus spauda). - 526, [2] p.

Nuorodos:

Šarlotės Brontės biografija ir poezijos tekstai originalo kalba: http://www.online-literature.com/brontec/ Gimė: 1816-04-21 Mirė: 1855-03-31

Rodyk draugams

Dvasinė lyderė

Mano Karalystė Aistija jau turi dvasinę lyderę. Leidžiu atsargiai, sąmoningai ir su pasitikėjimu kreiptis visais jus kamuojančiais subtiliais klausimais.

http://theophilia.blogas.lt/

                                                                                                      Su meile

                                                                                                     Karalienė

Rodyk draugams

Džordžas Noelis Gordonas Baironas

George Noel Gordon Byron

Apie:

Lordas Džordžas Noelis Gordonas Baironas (George Noel Gordon Byron) - XIX a. pradžios anglų poetas, vienas iš žymiausių romantizmo ir vienas iš ryškiausių „pasaulio sielvarto” poezijos atstovų. Pagrindiniai jo kūrybos motyvai - nusivylimas gyvenimu ir maištas prieš pasaulyje esančią tvarką, prieš apgailėtiną tikrovę.

Džordžas Noelis Gordonas Baironas gimė Londone 1788 m. sausio 22 d. senoje nusigyvenusių aristokratų šeimoje. Tėvas mirė 1791 m., palikęs trejų metų sūnui daugybę skolų. Būsimasis poetas kartu su motina apsigyveno Škotijoje, motinos gimtinėje. Vaikystės metus temdė  nuolatiniai motinos skundai dėl jų „neturto”, dėl tėvo negarbingo elgesio, kentėjo būsimasis rašytojas ir dėl savo paties fizinio trūkumo - įgimto luošumo. Tačiau tai nesutrukdė jam vėliau tapti geru plaukiku, boksininku ir raiteliu.

Nuo pat mažų dienų Baironas daug skaitė, ypač traukė istoriniai veikalai ir kelionių aprašymai. Jis susipažino su antikine literatūra, Šekspyro, Miltono kūryba, vėliau labai pamėgo italų poetus - Dantę, Ariostą, Torkvatą Tasą, studijavo anglų ir prancūzų filosofų veikalus. Noriai keliavo po Škotijos kaimus ir kalnus, pamilo nuostabią Škotijos gamtą, paprastus žmones ir jų papročius. Baigęs mokyklą Baironas studijavo Kembridžo universitete.

Bairono kūrybos kelias prasidėjo 1807 m., išleidus poezijos rinkinį Laisvos valandos. Tai eilėraščiai, parašyti 14-ais - 19-ais rašytojo gyvenimo metais. Rinkinyje nemaža kitų poetų eilėraščių vertimų ir sekimų jais, tačiau jaučiamas ir tikrųjų baironiškųjų kūrybos bruožų pradas. Pirmąjį Bairono poezijos rinkinį kritika sutiko nepalankiai. Anoniminis autorius žurnale Edinburgo apžvalga piktai sukritikavo jo eilėraščius. Jam poetas atsakė satyrine poema Anglų bardai ir škotų apžvalgininkai (1809), pašiepiančia jo literatūrinius priešus ir kritiškai vertinančia to meto anglų literatūrą. Bairono išpuolis prieš amžininkus (V. Skotą, V. Vordsvortą ir kt.) buvo gana vienašališkas, bet būta ir teisingų priekaištų. Poema atskleidžia autoriaus gebėjimą reikšti mintis šmaikščiai, aforistine kalba, ginti savo orumą.

Jaunystėje Baironas svajojo apie aktyvią visuomeninę veiklą. Ją vertino neprasčiau nei literatūrinį darbą. Žavėjosi Servantesu ir Dante, kurie buvo ne tik rašytojai, bet ir „narsūs ir aktyvūs piliečiai”. Tad ir jis įsitraukė į politinę veiklą. Parlamente sakė kalbas, drąsiai gynė darbininkus, smerkė Anglijos kolonijinę politiką, tuo dar priešiškiau nuteikdamas prieš save reakcinę Anglijos visuomenę, ir taip nekentusią drąsaus ir nesivaržančio poeto. Pamatęs, kad vien kalbomis nieko gero nepasieks, Baironas pasitraukė iš parlamento.

1816 m. Baironas visam laikui išvyko iš Anglijos. Iš pradžių apsistojo Šveicarijoje, o vėliau gyveno Italijoje, aktyviai dalyvaudamas nacionalinio išsivadavimo sąjūdyje. Gyvenimas Italijoje, bendravimas su italų kovotojais karbonarais dar labiau subrandino rašytojo politines pozicijas. Karbonarų pralaimėjimas skatino gilintis į visuomenės būties dėsningumus. Rašytojas pradėjo vis aiškiau suvokti, kad istorijos raida - ne kažkoks paslaptingų jėgų procesas, o realūs žmonių visuomenės santykiai.

1823 m. Baironas įstojo į graikų kariuomenę ir, 1824 m. atvykęs į Graikiją, padėjo organizuoti žygį prieš pavergėjus. Tačiau mūšio poetas nebesulaukė. Susirgęs karštlige, 1824 m. balandžio 19 d. poetas mirė. Graikijoje buvo paskelbtas nacionalinis gedulas ir Bairono palaikai iškilmingai palydėti į tėvynę.

Į lietuvių kalbą Bairono kūryba pradėta versti XIX a. pabaigoje.

Bibliografija:

Vertimai į lietuvių kalbą:

Kainas ; Misterija / Byrono parašyta ; vertė V. Kudirka. - Plymouth,Pa : Vienybė lietuvninkų, 1903. - 120 p.
Šiljono kalinys : apysaka / Džordžas Noelis Gordonas Baironas. - Biržai, 1924. - 16 p.
Don Juan’as : jo pirmoji meilė ir nuotykiai pirato saloj : (I, II, III, IV daina). - Kaunas, 1930. - 224 p.
Manfredas ir Sardanapalas / Byron ; iš anglų kalbos vertė Karolis Vairas. - Kaunas : Švietimo ministerijos knygų leidimo komisija, 1936. - 349, [2] p.
Poezija / Baironas ; [vertė Aleksys Churginas]. - Vilnius : Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1955. - 279 p.
Šiljono kalinys ; Manfredas ; Kainas / D. Baironas ; vertė Aleksys Churginas. - Kaunas : Valst. ped. lit. l-kla, 1958. - 198 p. (Mokinio biblioteka)
Lyrika ; Šiljono kalinys ; Manfredas ; Kainas / Baironas ; vertė Aleksys Churginas. - 2-asis papild. leid. - Kaunas : Valst. ped. lit. l-kla, 1962. - 208 p. (Mokinio biblioteka)
Kainas / George Gordon Byron ; vertė Aleksys Churginas. - Vilnius : Alma littera, 1999 (Vilnius : Vilspa). - 251 p. (Skaitymai)

Nuorodos:

Bairono biografija ir poezija originalo kalba:
<a target=”_new” href=”http://www.online-literature.com/byron/”>http://www.online-literature.com/byron/</a> Gimė: 1788-01-22 Mirė: 1824-04-19

Rodyk draugams