BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
 
header image
 

Apie lyderyste

Rytis Juozapavičius. Kontrolės maniakų amžius baigėsi


2008-11-11



 Botago ir riestainio metodas darbuotojams drausminti atgyveno. Žinių amžiuje žmonėms vadovauti gali tik tarnaujantis lyderis. Kas yra prasminga lyderystė.

Žurnalo „Time“ pripažintas vienu iš 25 įtakingiausių amerikiečių, įvardytas vienu iš reikšmingiausių ir įtakingiausių verslo pasaulio mąstytojų (15-oji vieta 2007 metų „Thinkers 50“ sąraše) Stephenas R.Covey spalio 29-ąją Rygos dailės teatre susirinkusiesiems pasiklausyti jo seminaro pasiūlė išbandyti ekologišką mąstymą. Ekologiškas mąstymas remiasi nuostata, kad visi esame neatsiejamai susiję, ir į tai būtina atsižvelgti kuriant santykius. S.R.Covey visur ieško prasmės ir gerus žmonių santykius vadina „prasmingais“, o ne „efektyviais“.


Įdomiausia, kaip pats p. Covey demonstruoja šį mąstymą savo elgesiu.


76 metų oriai judantis vyras skusta galva savo seminare atsisako varžytis su „sėkmės mokytojais“ ar viešojo kalbėjimo sportininkais dėl kuo įspūdingesnio renginio vardo. Jis kalba lėtai ir labai paprastai, siekdamas tik kuo tiksliau perduoti savo žinią. Savo doktriną iliustruoja tais pačiais jo veikaluose jau pateiktais pavyzdžiais, tarytum taupytų mintis. Pristatydamas savo bestselerio „Septyni efektyviai veikiančių žmonių įpročiai“ visame pasaulyje išpopuliarintą vertybėmis grįstą asmeninio tobulėjimo sistemą, jis pabrėžia, kad suteikė TIK naujus pavadinimus nuo žilos senovės žinomiems principams ir sudėliojo juos į lengvai suprantamą mokymą. Tik tiek. Per kavos pertraukėlę susitikęs su savo kolegomis iš kompanijos „FranklinCovey“ nešioja jiems pyragėlius ir ploja kiekvienam pasirodančiam, tarytum sutiktų čempioną. Per pietų pertrauką su žurnalistais šnekasi 20 minučių ilgiau nei planuota beveik nepalikdamas sau laiko ramiai pavalgyti. Seminaro išvakarėse sako kalbas įvairiose vietose ir nemokamai dalijasi išmintimi apie lyderystę šeimoje su šimtais žmonių iš gatvės atvirame seminare, užuot mėgavęsis Rygos slėpiniais.


Pramonės amžių keičia kokybiškai kitoks žinių ekonomikos amžius: globalizacijos vis stipriau vienijamame vis skaidresniame pasaulyje konkurencinėje kovoje gali nugalėti tik tos organizacijos, kurios sugeba atskleisti savo darbuotojų talentą. Bet ar klausėme savęs, kiek mūsų organizacijoje darbuotojų, kurie visiškai įgyvendina savo potencialą? Kas tam trukdo? Ar galime sukurti kultūros terpę, kad darbuotojai sugebėtų patys save motyvuoti ir patys sau vadovauti pagal bendrai sutartus lūkesčius? Be „pramonės amžiaus kontrolės maniako“ priežiūros (įsivaizduokime mėlstelėjusį nuo riksmo lietuviškos įmonėlės vadybininką), t.y. be formalų autoritetą turinčio prievaizdo? Pasak S.R.Covey, tyrimai rodo, kad tik 19 proc. organizacijų darbuotojų jaučia aistrą siekti savo organizacijos tikslo. Ar ir jūs dirbate organizacijoje, kurioje keturi iš penkių trina kėdę tik dėl pinigų, karjeros ar tarnybos teikiamo ramaus užutėkio?


Žinių amžiaus darbuotojai turi daugiau pasirinkimų nei pramonės amžiaus ir botago bei riestainio metodas, skirtas jiems sudrausminti, yra pasenęs. Ar mėginote suvaldyti talentingus profesionalus juos spausdami ir gąsdindami? Ar įmanoma užčiaupti ekonomistą Raimondą Kuodį arba žurnalistą Artūrą Račą per darbo santykius? Tokių darbuotojų žinių amžiuje neišvengiamai daugės ir vadovauti jiems galės tik tarnaujantis lyderis. Tarnaujančio lyderio galia kyla ne iš jo posto, bet suteikiama „apačių“, nes jie mato žmogaus pasirengimą aukotis.


Tarnaujančių lyderių yra nemažai – tik populiari kultūra jų nešlovina. Pasak S.R.Covey, lyderystė yra perdavimas žmonėms pranešimo apie jų vertę ir potencialą taip aiškiai, kad jie įkvepiami patys tai matyti savyje. Kiek mes drąsiname žmones ir sugebame atrasti sėkmės istorijų? Deja, didelė dalis Lietuvos žiniasklaidos viešoms diskusijoms dažniausiai kuria neapykantos terpę, kurioje net didžiuojamasi tokiu sadistišku darbu kaip „atviro nervo krapštymas“. Nejaugi per tuos keliolika metų nepamatėme, kad beatodairiška kritika daugeliu atvejų sukelia priešingus padarinius, nei trokšta kritikai: kritikuojamieji dar labiau įsitikina savo teisumu. Pavyzdžiui, kuris iš korupcija kaltintų politikų prisipažino elgęsis bent neetiškai? Privalome išmokti ir su jais bendrauti kitaip, jei jau nesušaudome vietoje…


Yra keturios bendravimo rūšys. Pirma, ir bene pati populiariausia, yra priešiškumas. Tai subkultūrų dievinamas santykis su kitais: jei tu ne su mumis – tu prieš mus. Toliau – gynybinis bendravimas. Jo imamės tada, kai suprantame, kad vis viena reikės kalbėtis su priešininkais, nes negalime jų įveikti. Aukštesnė bendravimo forma yra pagarbus bendravimas arba kompromisas. Neretai toks bendravimas padeda priimti sprendimus, kuriais niekas nėra patenkintas, bet visi mano, „kad buvo atsižvelgta į visų nuomones“. Ir aukščiausias bendravimo lygis yra sinerginis, arba trečiosios alternatyvos, bendravimas. Tai bendravimas, kai aš atsisakau savosios nuomonės, o jūs – savosios, kad kartu sukurtume trečiąją nuomonę, kuri būtų geresnė už maniškę ir už jūsiškę.


Tarnaujančių lyderių praktikuojamam sinerginiam bendravimui reikia labai keisto lydinio – drąsos ir nuolankumo. Drąsos savo mintims išsakyti ir nuolankumo įsiklausyti į kito mintis ir jas suprasti ne tik ausimis, bet pamatyti akimis ir širdimi. Galite pasakyti, jog p. Covey gilus įtikėjimas empatiniu klausymu ir atjauta grįstu bendravimu – nieko nauja. Puikus komunikavimo istorikas Johnas Durhamas Petersas savo nuostabioje knygoje „Kalbėjimas vėjams“ nepaprastai taikliai atskleidžia bendravimo esmę kiek kitais žodžiais, nei S.R.Covey, bet iš esmės sakydamas tą patį: „Komunikacijos uždavinys – ne likti ištikimam savo vidujybei, o atleisti kitiems už tai, kad šie niekuomet nemato mūsų taip, kaip matome mes.“


Tačiau viena yra tai suprasti, o visai kas kita – daryti. Ir kartais atrodo, kad skirtumas tarp šių dviejų veiksmų gali būti matuojamas šviesmečiais.


Žilagalvis žurnalistas paklausė Stepheno R.Covey, ar neatrodo, kad verslo mokymus jis paverčia savotiška religija? Šis atsakė, kad iš dalies taip ir yra. Jam pačiam religija yra labai svarbi, nors jis gerbia ir nepraktikuojančius. Devynis vaikus ir penkiasdešimt vaikaičių turintis, mormonų tikėjimą išpažįstantis S.R.Covey sakosi negalįs priprasti prie fakto, kad dažnai žmonės nepasimoko net iš savo pačių kančios, nesugeba liautis varžęsi kur nereikia, neišmeta iš galvos mąstymo „kuo daugiau tenka tau, tuo mažiau lieka man“ ir vis dar labiau rūpinasi savo įvaizdžiu nei savimi.


Žvelgdamas į S.R.Covey auditoriją didelio ir šviesaus teatro pastate klausiau savęs, kodėl ji čia? Man atrodė, kad šie žmonės atėjo ne tiek dėl senstančio S.R.Covey, bet dėl principų, apie kuriuos jis kalba. Ir ne todėl, kad tais principais besivadovaujančios kompanijos sukuria didelio pasitikėjimo kultūrą, kurioje investicijos duoda trigubai daugiau grąžos akcininkams nei žemo pasitikėjimo kultūros organizacijose. Gal tiesiog pasaulis be universalių principų, be mąstymo „laimėkime abu“, be atjautos jiems neturi prasmės? Pavargę nuo manipuliavimo, siekdami laimėti prieš kolegas, partnerius ir šeimos narius, į ką atsiremsime? Mirs ponas Covey, mirsime ir mes. O ką paliksime?


Autorius yra „FranklinCovey” konsultantas


Autoriaus nuotrauka: Kęstučio Vanago, BFL, © Baltijos fotografijos linija

Rodyk draugams

Ramutes Saules laiskelis. Ruduo Veronoje

Miela Marija,
 
aciu, kad rupinates mumis, jau tikrai grizome.
Viskas buvo gera ir idomu. Grizau ir pradejau skaiciuoti sauletas dienas:
antradienis – migla,
treciadienis – migla,
ketvirtadienis – migla.
Ir sakau garsiai: tai ka, dabar iki kovo ir bus migla.
Bet ne,
penktadienis – serksnas ir saule,
sestadienis – sauleta,
sekmadienis – migla,
pirmadienis – palijo ir atsilo - geri siandien pragiedruliai.
Stai tokia savaite musu Lietuvoje.
O Londone??
 
O Veronoje!
Zinau, Jus esate buvusi Veronoje. Veronoje buvo visai ne spalio pabaiga, bet sausokos vasaros rugpjucio menuo, kai dienos sauletos, silta, o lapuociai istroske jau siek tiek ruduoja. Tamsiai zalios magnolijos svarina kankorezius, palangese ir gelynuose dar zydi geles, tyksta fontanuose vandenukai zaisdami su zvirbliais, Dziuljetos kiemelyje nutysusios vijokliu sluotos gaivina sodria zaluma, o dangiskas balandelis ramiai saugo Dantes mintis.
 
Marija, Jus siulote saugoti ir kaupti mano mintis. Nezinau, ar jos vertos to. Bet pasiulymai mane dziugina, myliu pasiulymus. Jus cia mane labai lepinate, mat esate perkandusi laisku rasymo mena. O ka as? Pasikelusi i puikybe, nebemokesiu parasyti trumpu kukliu laiskuciu Marijai :) Zavi tie skliaustukai (taip tycia ir kol kas), nors ir ipareigoja!
Pastaruoju metu mane domina metrastininkyste. Ar tai amatas, verslas, kuryba? Kazkur skaiciau, kad metrastis - tai gyvenimo veidrodis. Kas jame turi atsispindeti? Kaip noreciau ismokti rasyti metrasti, pasimokyti tokio kurso.  
Tiesa, tuo paciu noriu Jums pranesti, kad yra pasikeites ir atsinaujines musu puslapis: www.pleviasparniai.lt. Apsilankykite, rubrikos po truputi yra papildomos.
 
Su italiska siluma  Marijai ir Beneliui -
Ramute Saule

Rodyk draugams

Mano sunaus Eriko laiskelis. Italu zvaigzdes

Labas.Aciu uz toki ilga laiska. Man tokie nesigauna parasyti , nelabai gaudausi klaveturoje . Reiketu labai daug laiko tam skirti,o as jo turiu ne marias.


Pas mus viskas gerai . Praeita ketvirtadieni buvome koncerte grojo ir dainavo italu zvaigzdes. Marius mus pakviete ir mes nusprendeme sutikti,nors bilietai buvo ir po 100 lt ,bet juk retai kada kur nueinam. Vaziavome i Vilniu i Simens arena. Marius suorganizavo visa kompanija,net 7 zmones. Veze Marius su savo autobusiuku. Isvaziavom apie keturias. Beveik visa kelia prakalbejom su Mariaus mama. Ji labai idomi moteris. Turi didelia angeliuku kolekcija ,net 116 .


Koncertas buvo puikus,sale buvo pilnutele.  Prasidejo 8 ,o baigesi gerokai po 12 nakties. Namo pargrizom tik apie keturias. Evaldui tokie koncertai nepatinka ,tai palikom ponauti namuose.



Tai tokios naujienos . Ate.

Rodyk draugams

Mano sesers Saros Poisson laiskelis. Aukojimas

Gerai, sesut, nesiversk per galvą. Jei kartais rytoj turėčiau ūpo, rašyčiau ir nelaukusi, nes turiu subrendusių temų. Mano bėda paprastai ne idėjų stoka, o nuovargis. Ir šiandien tyčia nieko rimto nevalgiau, kad turėčiau daugiau energijos galvai, nes skrandis atima, esu pastebėjusi. Į laiško pabaigą skrandis urgzte urzgė. Galima sakyti, nedidelė auka:) Savaip savimi didžiuojuos:)

Rodyk draugams

Virginijos Diciutes laiskelis. Ivairove

Mieloji Mari,
 
kaip gera girdėti, kad taip intensyviai dirbate prie savo knygų. Taip, geras planas iš tikrųjų padeda judėti į priekį…
 
Aš jaučiu, kad mano vertimų ratas gali po truputį įsisukti greityn… Štai Vyturys nusprendė prašyti paredaguoti mano vertimą vienos ekonomistės iš enciklopedijos su kuria aš ketinau konsultuotis. Bet dabar jie patys jai už darbą ir sumokės! Jau minėjau, kad eilėj laukia vertimas iš lotynų pranciškonams, o po jo viena mano draugė beveik jau užsisakė eilę vertimui žydų tematika iš anglų… Man tai patinka. Ir įvairovė, ir artimos man temos.
 
Geros naujos savaitės,
 
Virginija

Rodyk draugams

Be pavadinimo

Jurgis Gimberis savaitraštyje “Nemunas” publikuoja  esė „Nenorėčiau nenorėti“, kurioje rašo: „Sūnus klausė, kokia mašina man labiausiai patinka. Atsakiau – troleibusas. Jei būčiau ilgiau pagalvojęs, būčiau atsakęs, kad mėsmalė. Arba sena tėvo siuvimo mašina „Pfaff“. O iš transporto priemonių man labiausiai patinka dviratis. Deja – „bėginis“. Vadinasi, progresas mane jau apgadino. Tada, kai pirmą kartą patyriau važiavimo dviračiu stebuklą, apie jokius „bėginius“ dar nebuvo kalbos. Dviračiai buvo „vyriški“ arba „moteriški“. Vaikiškų nebuvo. Bent jau mūsų barakuose. Tik triratukai. Moteriškų – irgi gana retai. Tai yra svarbu, nes moteriškų rėmas buvo be viršutinės kartelės. Ta vyriško dviračio kartelė vaikui kliūtis. O kad vyriškų pasitaikydavo dažniau, tai, gavęs pavažiuoti, turėdavai prakišti koją po ta kartele ir važiuodavai tarsi prie to dviračio šono. Apžergti – per trumpos kojos. Nemoku deramai to aprašyti. Reiktų iliustracijos. Žodžiu, klaikus vaizdas. Antra vertus, sėdynė netrynė tarpkojo – pliusas. Dabar jau apžergiu, ir dviratis – „bėginis“. Naujųjų laikų produktas. Galėčiau patekti į žurnalą „Žmonės“.


Daug metų nežinojau, kas tai yra algoritmas. Nežinojau, kad išvis toks daiktas yra. Tik tada, kai Algimantas parašė „Giesmės algoritmus“, susirūpinau ir atsivertęs žodyną sužinojau, jog tai veiksmų seka, siekiant tam tikro rezultato, ar kažkas panašaus. Aš nesiekiau nerimo. Bet pasiekiau…“

Rodyk draugams

Kokia depresijos prasme?

 


Kokia depresijos prasmė?  



Mokslininkai vis dar laužo galvą, kodėl pasaulyje taip sparčiai daugėja sergančių depresija. Šią mįslę bando įminti ir evoliucijos psichologai. Jų išvada: depresija gali būti naudinga, nes padeda mums atsisakyti nepasiekiamų tikslų


 

Rodyk draugams

Mano sunaus Eriko laiskelis

Labas. Mums sekasi neblogai ,tik naujienos nekokios. Va ,ka tik grizom is laidotuviu. Palaidojom Vilmos tevu kaimyna,o Romui kaip ir gimine. Tetis gal pazysta seniau jis dirbo sargu pieno kombinate ,toks Mazutis Adolis.  Visai neseniai suzinojom ,kad ir Samulionio Jono jau nebera. Niekas nepasake ,tai net laidotuvese nebuvom. Tai va aplinkui vien nelaimes, kad tik nuo musu toliau.
 Siaip pas mus viskas po senove ,Evaldas mokykloje, as po garaza ,o Vilma baigia sutvarkyti pries ziema kiema . Viskas nusale  ir lapu labai daug prikrito . Tuoj ziema ,kurios taip nesinori.
Per visus Sventus aplankem visus kapus , senele prisitaisius valgymu ,kap visada. Pas ja taip silta ,kaip atsisedi ,tai nebesinori niekur eit. Ieva turbut jau tau viska papasakojo. Dabar vaziuosim per seneles gimtadieni. Susikambinsim su Ieva ,kad vel visi susitiktume.
Tai tiek naujienu . Bukite sveiki ir, kad viskas sektusi. Ate.

Rodyk draugams

Virginijos Diciutes laiskelis

Sveika, Mari,
 
kaip Jums sekasi vykdyti baisųjį 5 puslapių planą? Man šiom dienom nekaip, na bet nuotaika nebloga :)) Manau, kad galų gale viskas išeis tik į gera… Netikėtai šiandien mane susirado vienas buvęs dėstytojas ir pasiūlė imtis vertimo iš lotynų kalbos. Vienuoliai pranciškonai susigalvojo išleisti kažkokius savo šaltinius, tai bus nemažas projektas jų vertimo. Na aš kaip ir sutikau maždaug nuo sausio, kai baigsiu knygą apie verslą. Visgi maloniau yra sėdėti savo rogėse… Vyturiui nusiunčiau kiek esu išvertusi, tai jis žadėjo pataisinėti tą mano vertimą, kad galėčiau mokytis iš klaidų ir tobulėti. Šiandien buvau nuėjusi į Mokslų Akademijos biblioteką, ten užsakiau kai kurių leidinių, kurie, tikiuosi, bent kiek man turėtų padėti.
 
Šįryt atsikraustė nauja nuominkė, tai dabar vis bus gyvas žmogutis šalia…
 
Sėkmės jūsų plunksnai,
 
Virginija

Rodyk draugams

Ruduo prie musu manu. Fotografavo Ben Londis

Rodyk draugams