BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
 
header image
 

Apie Bookerio premija

Bookerio premiją gavo debiutantas iš Indijos

Rodyk draugams

Ramites Saules laiskelis

Aciu, Marija, uz gera zodeli.

Aciu  Sarai uz nuosirduma.

 

Nemazai laiko buvo uzstriges mano e-pastas. Jis neturejo rysio su spliusu. Dabar jau kolegos pasirupino ir sutvarke, netgi padidino atminti :)

 

Knygos pristatymas planuojamas lapkričio 20d..

O kita savaite imu atostogu, nes su koncertine programa keliausime i Italija: Venecija-Verona-Milanas. Toks marsrutas. Jau praejo didysis repeticiju maratonas, kai repetavome beveik kiekviena vakara, iskaitant sestadieni ir sekmadieni, kad igytume forma :) Dar laukia viena repeticija, tautiniu rubu susitvarkymas ir susikrovimas visu kitu daiktu. 

 

Sekmes Jusu kurybiniame darbe, linkejimai Beneliui ir Londonui!

 

Dar ne karto nebuvusi Londone  Ramute :)

Rodyk draugams

Valio!!! Turime dar viena Komentara apie Komentarus!!! Dekoju, Dariau;)*

Mari Poisson. Komentarai ir atsakymas komentatoriams. (Dieve, atleisk man, labai norejau nieko neatsakyti, bet neistveriau;)))))))










nemo, 2008-09-24 15:01

o man keista skaityti naujųjų emigrantų mintis. Lietuvoje man buvo blogai, aš išvažiavau, dabar gyvenu kaip inkstas taukuose. Bet labai skursta mano momama, močiutė ir pan… Aš tokius žmonės, kaip ponia Marija (nepažįstu jos asmeniškai, nieko prieš neturiu) vadinu tranais. Sėdėjo universitete katedroje, gavo mažą algą. O kas trukdė Lietuvoje dirbti kavinėje ar dar kažkur?? Anglijoje naudojasi kitų žmonių sukurta gerove, jų mokesčiais ir tuo didžiuojasi! Kaip bus Lietuvoje gerai, jei visi iš čia išlekia, vos sunkiau pasidaro… ir gražiai čiulba - grįšim, jei padėtis pagerės, kitaip sakant, jei kažkas čia dirbs, mokės mokesčius, kurs geresnį gyvenimą… Tegu kažkas aria, dirba, o mes pasiieškosim, kur geriau, kur didesnės ir gauresnės pašalpos.. Sėkmės Jums, ponia Marija,gyvenkit tame rojuje, bet nesipuikuokit savo gerbūviu prieš mus - Lietuvoje likusius kvailelius, išlaikančius Jūsų tėvus ar senelius… Aš šiek tiek už Jus jaunesnė, dirbu mokykloje ir nesiskundžiu - man gerai čia.. (kodėl man atrodo, kad broliai lietuviai tuoj mane apkaltins pavydu ar kokiu paslėptu kompleksu:)) Atsiprašau, jei kurį įskaudinau, bet Lietuvoje kol kas - žodžio laisvė..

 

 


nulis, 2008-09-24 14:32

Ko džiūgaujam, broliai komentatoriai? Kad Lietuva neturi galimybių išlaikyti savo piliečių?
Jurgelevičienės padėtis buvo beviltiška, moteris ieškojo išeities ir ją rado. Gaila, kad Anglijoje, bet ne keista - Lietuva nemyli savo piliečių. O Europos piliečiai, kaip parodė plačiai nuskambėjusi paskutinioji aplkausa, nemyli lietuvių Lietuvoje. Kas gali mylėti atskalūnus, kurie, pirmai bėdai prispaudus, padurkus pasikaišę lekia ieškoti “trupinio aukso, gardaus valgio šaikšto” į svetimkraščius. Jau bene trečioji migracijos banga mūsų tautiečius išblaško. O likę čia, vietoje, lietuviai, kaip kadaise indėnai už stiklo karolius pardavinėja savo žemes, fabrikus, ryšius, gamtinius išteklius ir identitetą? Ar gali būti įdomi ir patraukli tauta, išsižadanti savo kalbos, papročių, kultūros ir net istorinio paveldo? Ir pati Jurgelevičiėnė…O kodėl ji - Mari Poisson (Nuodingoji Marė?), o ne kokia nors lietuviška, kaip Liūnė Sutema ar pan.? Aš linkęs ieškoti gerovės čia ir bandyti pakeisti padėtį Lietuvos ir lietuvių naudai, kiek man tai pavyksta. O išeivis jis ir yra išeivis. Ką jam gali pasakyti? Tik 'ATIA'…Ir skanaus, srebiant svetimam vandeny verdamą viralą.

 

 


vale, 2008-09-24 15:53

Nėra graudesnio vaizdo už bandymą atgal atsukti savo amžių. Galit, p.Marija, vaizduotis ir nesena (visi mes širdy šešiolikmečiai), ir naują gyvenimą atradusi, tik žili plaukeliai, kirpėjos neliesti dešimtmečius, aptrintas “paletuks” ir rankom megztas dryžuotas megztinėlis liudija visai ne tai, ką Jūs pasakojat. Žalia terbelė per petį - vienintelis jaunystės simbolis, nes solidaus amžiaus bent kiek pasiturimai gyvenančios moterys pajėgios įsigyti rimtesnę rankinę. O ypač tos, kurios pretenduoja į skaitomų romanisčių eilę. Varčiau knygyne tuos romanėlius…Na, galima rašyti ir tokius romanus, tik ar reikia? Pagailėkim medžių…

 

 


deve, 2008-09-24 15:32

Buvo pasikelusi pretenzinga pseudointelektuale. Londone, kai valgyt reikejo, kepure nenukrito ir indus plaunant, ir rasliava is galvos isdulkejo. Lietuvoj geda turguj savus obuolius pardavinet, Londone viskas praeina - ir tualetus sveisti, ir arklius ruosti, ir siuksle kuopti.

 

 


ciocė, 2008-09-24 22:15

buvo labai blanki mokytojėlė, studentėlė…dirbau, mokiausi kartu…normalūs jos kursiokai dirba ir vargo nemato Šiauliuose ir kitose Lietuvos vietose, bet moterytė (gal visi “rašytojai”)savotiško charakterio, tai visi džiaugėsi, kad nedirba ir išvyko…nereikia čia jau taip save aukštinti…kai su aukštuoju arklidėj dirba arba išėdas plauna…aš nesigirčiau, tokiam amžiuj, tai garbės nedaro nei jai, nei Lietuvai.Vargo bitelė, man atrodo, kad tas pats paltelis, su kuriuo išvažiavo…tegu, laimingai.

 

 


Mari Poisson, (mari88poisson@yahoo.com) 2008-10-08 15:02

Tai ka cia man dabar siulote, mieli komentatoriai? Mirti badu, ar kaip? Man nepatinka mirti badu. Man patinka ramiai sau gyventi senutes gyvenima, dirbti, mokytis, dziaugtis, kad esu vis dar gyva, sveika, nesalu ir nebadauju, ir viskas. Sito per akis pakanka, patikekit;) Vaikai juk jau uzauginti, ane? Jei kas galit ta padaryti Lietuvoj - sventai pavydziu. As to nesugebejau. Todel pabandziau Anglijoj… Ziuriu - sugebu!!! O dirbti visur reikia, negalvokit;)) Gal net gerokai sunkiau negu Lietuvoj.

 

 


Mari Poisson, (mariaistic@yahoo.co.uk) 2008-10-09 14:50

Na, visai ne Nuodingoji Mere. Reikia tik nepatingeti pasiziureti i prancuziska zodyna ir zinosi, ka reiskia zodis “poisson”. O kodel ne Liune Sutema? Todel, kad Liune Sutema jau yra. Taip pat jau yra ir Satrijos Ragana, ir Lazdynu Peleda. Negalima uzsideti jau panaudoto slapyvardzio. Tai viena. Antra. Del viso ko pranesu, kad man 60 metu ir pensija as uzsidirbau Lietuvoje. Ja ir gaunu is Lietuvos. Ka uzsidirbau Anglijoje, ta gaunu is Anglijojos. Mano mama irgi uzsidirbo sau pensija Lietuvoje - niekas jos neislaiko. Ji pati sau uzsidirbo, tai reiskia, kad ir gauna. Dabar del darbo. Jei buciau gavusi koki nors darba iki pensijinio amziaus, (pavyzdziui, plauti indus arba valyti tualetus) Lietuvoje, buciau niekada is mylimos Tevynes neemigravusi. Esu Lietuvos patriote. Nesvarbu, kad slapyvardis prancuziskas. Juk slapyvardis tai tik toks literaturinis zaidimas, nieko daugiau. Pensija man moka mano tikraja pavarde.

2008-10-09 15:30

Rašyti komentarą | Siųsti draugui | Patiko (0) :: Nepatiko (0)













Mieli komentatoriai, reaguojantys į Marijos paltuką, šukuoseną ir rankinę… Ar taip jūs reprezentuojate savo intelektą, kurį greiti užpulti kitame? Ar taip reprezentuojate savo vertybes, kurias greiti užpulti kitame?

Gal mėginkime labiau mąstyti apie idėjas ir kalbėti apie idėjas, o ne apie medžiagos gabalėlį ar darbo pobūdį. Jūsų kalbėjimas pirmiausia yra SMURTAS, o tik paskui kas nors kita. Verčiau ieškotumėte savyje išteklių mylėti kitą, kad ir koks jis bebūtų kitoks nei jūs. Oponuoti galima ir su meile. Tokia opozicija daug veiksmingesnė.

Ir dar. Jei nelabai mylite kitą, nelabai, matyt, mylite ir savo Tėvynę. Įvairios meilės rezervuarai žmoguje susisiekia :).

Parašė darius 2008-10-14 15:01

Rodyk draugams

Gulbės Windsore. Fotografavo Ben Londis

Rodyk draugams

Virginijos Diciutes laiskelis

Mylima Mari,
 
kaip gera, kad apie mane galvojate, parasote ir prisimenate man svarbias dienas. Aciu Jums!
 
Taip, siandien atsisveikinau su enciklopedija. Parejau apsikrovus gelem, asmeniniais daiktais ir pasiliekanciu kolegu linkejimais. Nesijauciu blogai, ne. Netgi jauciuos siek tiek pakyleta. Vis tiek tai siokia tokia svente. Esu dekinga uz praejusiais dienas. Kolegos atsisveikindami kviesdavosi ir atviresniam pokalbiui, mane suprato ir palaike. Na, tiesa sakant, daugelis siule pasilikti ir imtis papildomo darbo, nes didzioji dauguma enciklopedininku taip ir daro, kitaip neisgyventu. Bet as jau esu palamdyta ir pamokyta kaip man buna uzsikrovus papildomus darbus… Uzteks man ir vieno, kad tik butu bent kiek zmoniskiau apmokamas. Tikiuosi, kad knygos, ar is Dievo malones, knygu vertimas ir bus tas geresnis darbas. O gal ir kas kita… Dabar jauciuosi atvira visokioms galimybems. Netgi nusiunciau anketa i Briuseli, ten Europos Sajunga iesko redaktoriu-korektoriu lietuviu.
 
Rytoj dar mano krikstodukros gimtadienis, tai tame giminiu susiejime turiu butinai dalyvauti.O pirmadieni ir pat ryto sesiu prie knygos. Turiu kasdien isversti po penkis puslapius, kad viskas butu laiku ir gerai. Stengsiuos to pasiekti.
 
Sivakar dar buvau choro repeticijoj. Giedojome gospelus, mat ruosiames koncertui Utenoje, o lapkricio menesi ir filharmonijoje Vilniuje. Tu giesmiu tokie paprasti, bet kartu ikvepiantys zodziai, emocinga, israiskinga afroamerikieciu muzika. Gerai, kad turiu chora, bus kur vakare nueiti po darbo dienos namuose, susitikti pazistamus choristus, persimesti nors keleta zodziu. Nors is prigimties esu namiseda, vis delto kartais norisi islisti. Jei pasiseks daugiau uzdirbti, gal dar eisiu sportuoti kur nors ar i kokius sokius.
 
Taigi i savo nauja gyvenima kol kas zengiu optimistiskai. Zinau, kad visko bus ir bus nelengva, kaip ir visada pradzioje, bet vilties ir tikejimo turiu. Svarbiausia iveikti save ir laikytis disciplinos. Tai, ko gero, ir gali buti sunkiausia. Bet galgi pavyks.
 
Tai tiek sikart, butinai raportuosiu kaip eisis kova su tinginyste ir teksto išplėšimas is nebuties, kaip as vadinu vertima.
 
Su meile Jusu
 
Virginija

Rodyk draugams

Pro langa. Fotografavo Ben Londis

Rodyk draugams

Mano sesers Saros Poisson laiskelis

Ak, Mari, ten toks intymus ir apnuoginantis, beveik skaudus pasakojimas… Ir ne apie Ziogaicius, bet apie Siauliu rajona… Viskas ten buvo tikra, ir toks tikrumas teimanomas man laiskuose plius tik privaciuose laiskuose, manau, imanomas toks nuogas tikrumas…


Siandien iskastravo mano Oziuka… Gal as dabar rasysiu apie natura ir kultura, manau… Kazkaip isgyvenu, nes jauciu ne tik sazines grauzati, bet kai kas mane dar ir kaltina (is neismanymo arba nesubtilios interpretacijos)…


Prisiminsiu Kiniu leliju kojytes ir afrikieciu ziaurias grazinimosi tradicijas… Celibata, monogamija… Klimaksines moters neapibreztuma… Isgyvenu skaudziai viska, die-va-zi!!!!

Rodyk draugams

Mari Poisson. My First Day in Britain

 


 



I got up very early on my first morning in Britain. It happened naturally, because the time in our country and in London is running in different zones. The difference is really big: two hours. It means that I had two additional hours in my life this remarkable morning. I got up, took a shower, put on my long warm bath-robe, which I had brought with me from Lithuania, and returned to my bed. I opened a slim blue notebook, which I had bought the last day before in the airport for 20 pence. I think, it was allot for pupils, because on its cover was printed a lot simple word “Exercises”. I had decided to use it as my diary. However I had no plans, and no ideas, and no dreams, I wrote only the date: 29 03 2006.


 


To tell the truth, it was not the first, but the second my day in Britain. True first day was one day before – in 28 03 2006. But it was all used for travelling and I was really tired by it. Without a doubt, I was really, really tired and unhappy. It was clear, I was tired because I was caught up by the fear of the future. Later, after two years living in London, I accidentally found that the 28th of March was my wedding day. Magical coincidence, isn’t it?


 


My husband was asleep in bed by my side. He was tiny, weak and feeble. I woke him at eight o’clock. Our house owners had been left for their jobs at that time and we were all alone in the house. I made some simple breakfast for the two of us. We ate and went into the garden. We’d never been in an English house before and in the twinkling of an eye we fell in love with it. We wanted to have an English house one beautiful day as our own. It was our firs dream in Britain.


 


At ten o’clock we went into the street. We asked the way to a library. We found it easily, because library was placed in the Town Hall. I had learned some phrases from books and   tried to speak in English for the first time in my life. I asked about registration, but the librarian answered than she couldn’t do this for me, because I hadn’t a proof. There was no way I could understand what that word  proof  meant. I insisted on some help and she agreed to go and speak with her manager about temporary permission for me. After some minutes, she returned and let me use the computer upstairs, in the reading room. It was very good for me, because the internet in the library was free. The librarians name was Brigit and she asked me to say four numbers as a password for the computer. I never forgot her name and four numbers, which I accidentally named. She was the first real English person in my life and the number, I found it later, was really magical. When I received my first English bank cart, the same combination of numbers was sent to me as the tax machine secret pin code. I can’t believe it until today.


 


We booked the internet for the next day and went to the shops. We bought two pillows and a pack of Columbian coffee. On this time I was totally exhausted. I was happy my husband was by my side, because I was absolutely not sure I would be able to reach my new home or not. My husband took me home, made Columbian coffee for me and put to bed. I didn’t remember what happened later. Perhaps nothing happened later. Perhaps only I droped off to sleep and my first day in Britain was over earlier than no one day in the world. However it was a good, really beautiful start and a memorable day.

Rodyk draugams

Nobelio premijos laureatu tapo prancuzas

Literatūra ir menas     




nobelio_premija

Nobelio literatūros premijos laureatu tapo prancūzas


2008.10.09 14:38


68-ių metų prancūzų rašytojas  Jean-Marie Gustave Le Clezio tapo 2008 metų Nobelio premijos už literatūrą laureatu. Jo pavardė buvo paskelbta ketvirtadienio spaudos konferencijoje Stokholme.

 

vaidas_jauniskis

Skaitant Monikos romanus


2008.10.09 10:28


Ar skamba žodžiai „teatro žvaigždė“? Kažkaip sunkiai, neįprastai. TV, estrados, eterio,  žvaigždė – jau normalu.

 

ikona

Du muziejai parodoje eksponuos rusiškas ikonas  1


2008.10.08 20:14


Pastate, kuriame yra įsikūrusi vairavimo mokykla ir draudimo agentūra, vargu ar kiltų mintis ieškoti didžiausios pasaulyje rusiškų ikonų kolekcijos.

 

skaito

Islandijoje parašoma, išleidžiama ir perskaitoma daugiausiai knygų


2008.10.07 21:03


Kurios pasaulio valstybės knygos yra labiausiai skaitomos? Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad Islandijos.

 

kadras

„Tulips & Roses“ galerijoje – kino modifikatoriaus paroda


2008.10.07 15:32


Spalio 10 dieną 19 val. šiuolaikinio meno galerijoje „Tulips & Roses“ (www.tulipsandroses.lt) Vilniuje bus atidaryta amerikiečių menininko Johno Menicko paroda. Joje bus rodomi autoriaus sukurti filmai, interpretuojantys ir perkuriantys kinematografo tradiciją.

 

velaskesas_pikaso

Paryžiuje vyks P. Pikaso „kanibalo“ paroda


2008.10.07 15:10


Paryžiaus parodų komplekse „Grand Palais“ nuo spalio 8 iki 2009 metų vasario 2 vyks paroda „Picasso et les maitres“ (Pikaso ir metrai). Joje XX amžiaus dailininko darbai bus lyginami su jo pirmtakų ir mokytojų kūriniais.

 


Parodos eksponatai mokys statyti ir taupyti


2008.10.07 09:28


Kauno rajone, netoli Nemuno ir Neries upių santakos ir Lietuvos žemės ūkio universiteto, planuojama iki 2010 m. rugsėjo pastatyti Lietuvoje pirmąją piliečiams įperkamų ir energiškai taupių namų parodą, o jos eksponatus bus galima iškart nusipirkti, rašo „Respublika“.

 


Vilniaus centre atidengta nauja skulptūra  3


2008.10.06 19:08


Sostinės dešiniajame Neries krante atidengta stilizuota skulptūra „Banga“, sverianti 3 tonas. Ją sukūrė skulptorius Gediminas Piekuras.

 

saltas_karas_dizainas

Į Lietuvą kitąmet atvyksianti paroda entuziastingai sutikta Londone  1


2008.10.06 18:57


Praėjusią savaitę didžiausiame pasaulyje dailės ir dizaino muziejuje „Victoria & Albert Museum“ (Londonas) atidaryta tarptautinė paroda „Šaltojo karo modernizmas – menas ir dizainas suskilusiame pasaulyje: 1945–1975“ iškart tapo vienu populiariausių kultūrinių įvykių Didžiosios Britanijos sostinėje.

 


Jotvingio premijos laureatu tapo poetas Aidas Marčėnas  1


2008.10.05 15:42


Šį savaitgalį Druskininkuose vykusio tarptautinio literatūros festivalio „Poetinis Druskininkų ruduo“ („PDR 2008“) laureatu tapo poetas, eseistas, literatūros kritikas Aidas Marčėnas.

Rodyk draugams

Virginijos Diciutes laiskelis

Kaip gerai, kad man parasete, Mari, ir dar atsiuntete kurinuka. Tiesiog siela atsigavo. Po pasibuvimo pas Gi supratau, kad man is tiesu reikalinga literatu draugija. Tiesiog tokio bendravimo reikia kazkuriai mano sielos daliai ir tos dalies negali uzpildyti niekas kitas - tik rasymas ir dalinimasis tuo, ka parasau.
 
As irgi mastau, kad savo naujajame gyvenime turesiu buti sau grieztesne negu bet kada anksciau. Jau susidariau gana griezta dienotvarke ir nusprendziau truks plys isversti kiekviena darbo diena po 5 puslapius. Jei nespesiu, dar versti vakarais ir sestadieniais. Bet tikiuosi speti. Labiausiai ir jaudinuosi del to, kaip man pavyks tos dienotvarkes laikytis. Nesu stiprios valios ir ne visada pavyksta veikti pagal plana, ypac anksciau atsikelti. Tačiau galbut sikart pavyks, nes nelabai yra kur trauktis, be griezto planavimo prazuciau. Dar prisirasiau visokiu patarliu ir minciu, kurios turetu mane ikvepti ir skatinti dirbti, ta lapa pasidesiu sau pries akis ir jei kas bus blogai skaitysiu. Kol kas imsiuosi tokiu priemoniu…
 
Dziaugiuosi, kad Jūs rasote, tobulinate knyga, turite idomiu ideju. Viliuosi, kad netrukus sulauksime ir isleistos jusu knygos. Linkiu jums gero leidejo.
 
Su meile
 
Virginija

Rodyk draugams