BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
 
header image
 

Vykstantys konkursai

„Literatūra ir menas“ publicistikos ir apsakymo konkursai


„Literatūra ir menas“ skelbia publicistikos ir apsakymo konkursus. Geriausi kūriniai bus publikuojami, o vertinimo komisija šių metų pabaigoje apdovanos po tris autorius kiekvienoje kategorijoje (I vieta – 1000 Lt, II vieta – 600 Lt, III vieta – 400 Lt).


Rekomenduojama teksto apimtis nuo 10 iki 13 tūkst. spaudos ženklų. Kūrinius prašome siųsti iki 2008 m. gruodžio 1 dienos redakcijos adresu:
Savaitraštis „Literatūra ir menas“,
Mėsinių g. 4,
LT 01133 Vilnius,


arba el. paštu: lmenas@takas.lt; lmenas@culture.lt.

Rodyk draugams

Literatura. Perkeliu is Balsas.lt

Literatūra     




autore

Knygų apie vampyrus autorė įsižeidė ant piratų


2008.09.01 11:35


Amerikietė rašytoja Stephenie Meyer, gerai perkamos knygų serijos „Sutemos“ apie vampyrus autorė, nusprendė kuriam laikui neberašyti naujos knygos „Pusiaunakčio saulės“ pabaigos.

Rodyk draugams

Gintaro Grajausko laiskelis

Sveiki, mielieji,

noriu imti ir prisistatyti iš naujo: nuo šios dienos dirbu Klaipėdos dramos teatro literatūrinės dalies vedėju. Tad, suprantama, labai tikiuosi visokeriopo palaikymo, patarimų bei pritarimų, naujų idėjų ir bendrų darbų.
Mano el. pašto adresas lieka tas pats - grajauskas@gmail.com
Mano darbo tel. (8-46)314462, mob. tel. 8 674 21920.
Linkėjimai,

Gintaras

Rodyk draugams

Akcentukas;)

Rodyk draugams

Apie Marina Ivanovna Cvetajeva


Apie:

Rusų poetė, prozininkė. Gimė spalio 8 d. Maskvoje. Tėvas, Ivanas Vladimirovičius, buvo Maskvos universiteto profesorius, žinomas menų gerbėjas, vėliau tapo Rumiancevo muziejaus direktoriumi ir įsteigė dabartinį Valstybinį A.S. Puškino vaizduojamojo meno muziejų. Motina, surusėjusi lenkų – vokiečių šeimos palikuonė, buvo talentinga pianistė. Mirė 1906 m. palikusi vyrui auginti dvi dukteris.

M.I. Cvetajeva vaikystę praleido gyvendama Maskvoje ir Taruso vasarnamyje. Iš pradžių mokėsi Maskvoje, vėliau Lozanoje ir Fleiburge. Būdama šešiolikos metų išvyko į Paryžių, kur Sorbonos universitete klausė senosios prancūzų literatūros istorijos kurso paskaitas. Sulaukusi vos šešerių metų jau rašė pirmus eilėraščius (rusų, prancūzų ir vokiečių kalbomis). M.I. Cvetajevos kūryba spaudoje pasirodė, kai jai buvo šešiolika, o būdama aštuoniolikos, slaptai nuo tėvų, išleido pirmą knygą Vakaro albumas (Вечерний альбом). Jos debiutą gerai įvertino V. Briusovas, N. Gumiliovas, M. Vološinas.

Nežiūrint nemažo amžiaus skirtumo M.I. Cvetajeva, susipažino su M. Vološinu ir pradėjo su juo draugauti. Ji daug kartų vyko pas jį į svečius. Jos eilėraščių rinkinius pradėjo leisti vieną po kito. Publika pamėgo reašytojos kūrybą. M.I. Cvetajevos eilės originalios, jų negalima priskirti nė vienai tuomet Rusijoje buvusių literatūrinių srovių.

1912 m. M.I. Cvetajeva išteka už S. Efrono, kuris tampa ne tik jos vyru, bet ir pačiu artimiausiu draugu. 1914 – 1922 m. M.I. Cvetajevai buvo kūrybinio polėkio metai, jos eilės tampa brandesnės, labiau išjaustos, tobulėja forma. Tais metais ji daug rašė, bet savo kūrinių neskelbė. Gyveno Maskvoje. Spalio perversmo Rusijoje ji nepripažino ir laikė, kad jį įvykdė ne normalūs šalies piliečiai, o „šėtono jėgos“. Literatūriniame pasaulyje M.I. Cvetajeva tarsi nepritampa, laikosi atskirai.

1922 m. M.I. Cvetajevai su dukra Ariadna leido išvykti į užsienį pas vyrą, kuris tuo metu jau buvo Paryžiaus universiteto studentas. Iki to jis tarnavo Denikino kariuomenės karininku ir, generolui Rusijoje pralaimėjus, jis pasitraukė į Prancūziją. Išvykusi iš sovietinės Rusijos, M.I. Cvetajeva su dukra apsigyveno Berlyne, po to trejetą metų Čekoslovakijoje Pragos priemiestyje. Kai 1925 m. gimė sūnus, šeima persikėlė gyventi į Paryžių. Emigrantinis gyvenimas buvo gana sunkus, jiems teko patirti daug skurdo. Trūko pinigų, teko gyventi priemiesčiuose. Nežiūrint jokių kliūčių, M.I. Cvetajeva visą laiką kūrė. 1923 m. Berlyne pasirodė jos knyga Amatas (Ремесло), kurią labai palankiai įvertino literatūros kritikai. 1924 m. būdama Pragoje, parašė poemas: Poema Kalno (Поэма Горы), Poema Pabaigos (Поэма Конца). 1926 m. pabaigė rašyti poemą Pelių gaudytojas (Крысолов), toliau rašė poemas Nuo jūros (С моря), Poema Laiptų (Поэма Лестницы), Poema Oro (Поэма Воздуха) ir kitas.

Daugelis jos parašytų kūrinių liko nespausdinti. Iš pradžių rusų emigrantai M.I. Cvetajevą laikė sava ir visokeriopai ją rėmė. Netrukus, pamatę kokia ji savarankiška, nenuolaidi, iš visos širdies atsidavusi kūrybai, nuo jos nusisuko. Greitai M.I. Cvetajeva patyrė visišką vienatvę. Ji nedalyvavo jokiuose emigrantų politiniuose ir literatūriniuose žaidimuose. Pamažu prarado visus gerbėjus, kuriems galėtų paskaityti savo kūrybą, padiskutuoti, pasitarti, pasidžiaugti. Jos vienatvė buvo sunki, nes teko gyventi ne tik be draugų, bet ir be knygų, be savo skaitytojų.

1928 m. Paryžiuje M.I. Cvetajeva, dar būdama gyva, išspausdino paskutinį savo eilėraščių rinkinį – Po Rusijos (После России), į kurį įėjo 1922 – 1925 m. kūryba.

1939 m. M.I. Cvetajeva su vyru ir dukra, negalėdama pakęsti fašistinės tvarkos Europoje, neradusi atramos užsienyje, grįžo į sovietinę Rusiją. Ji rašė: „Aš nepritapau emigracijoje, nes aš nebuvau emigrantė, mano dvasia, t.y. oras ir užmojai – ten, į ten, iš ten“. Rusijos valdininkai jai vėl suteikė pilietybę. Ji svajojo, kad grįš į Rusiją „geidžiamu ir laukiamu svečiu“. Ta svajonė buvo pigios sovietinės propagandos sukurta iliuzija ir ji niekaip nesiderino su M.I. Cvetajevos principinėmis pažiūromis. Ji rašė: „Man nereikia žiūrėjimo taško, man reikia paties matymo“.

Kai tik M.I. Cvetajeva atvyko į savo „pažadėtąją žemę“, Stalino ir Berijos saugumiečiai jos vyrą ir dukterį tuoj pat suėmė. Poetės sesuo Anastazija, kaip nepatikima sovietų valdžiai, į gulago lagerius buvo išsiųsta anksčiau. M.I. Cvetajeva, gyvendama Maskvoje, pamatė, kad niekas jos čia nelaukė. Vienatvė tapo dar ryškesnė ir klaikesnė. Nė kiek nepasikeitė ir pragyvenimas, nes niekas nespausdino jos knygų. Teko skurdžiai gyventi iš uždarbio, kurį gaudavo kaip vertėja.

Prasidėjus 1941 m. karui, M.I. Cvetajeva su sūnumibuvo išsiųsti gyventi į Sibirą, į prie Kamos esantį Elabugos miestą. Čia poetei nebuvo leista dirbti net indų plovėja. Išsikankinusi, nebegalėdama pernešti skurdo, visiškai pažeminta, neturėdama nei darbo, nei uždarbio, dar labiau spaudžiama vienatvės, 1941 m. rugpjūčio 31 d. viena talentingiausių Rusijos poečių, M.I. Cvetajeva, pasikorė. Jos kapas ir laidojimo vieta nežinomi.

Rusų rašytojas Paustovskis prisimena: „Pasternakas atėjo padėti susiruošti kelionei ir atsinešė virvutę, kuria norėjo perrišti lagaminą. Jis gyrė jos tvirtumą, juokavo, kad ji tokia stipri, jog atlaikys viską, nors karkis ant jos. Vėliau Pasternakas sužinojo, kad Cvetajeva pasikorė būtent šita virvute, ir niekada negalėjo sau to atleisti”. Po motinos laidotuvių penkiolikametis sūnus pasakė: „Marina Ivanovna pasielgė teisingai”.


Kūrybos bruožai

M.I. Cvetajevos kūryboje ryškiai atsispindi poeto – svajotojo ir teisėjo konfliktas su realiuoju pasauliu. Iš knygos Gulbių dejonė (Лебединый стон) eilučių skaudžiai ir jaudinančiai liejasi buvusios senosios Rusijos žūties rauda, caro šeimos tragiško likimo liūdesys. Sukuriama nemaža evangelinių įvykių interpretavimo vaizdų. Poetė talentingai operuoja ir naudoja savo kūryboje siužetus ir veikėjus iš įvairių epochų istorinių sakmių ir padavimų. M.I. Cvetajeva rašė ir proza. Tai esė apie Puškiną, Vološiną, Bielą, Rusijos epą ir lyriką, meną ir rašytojo sąžinę.

M.I. Cvetajevos gyvenimas – ryškus tikrojo ir gerojo donkichotizmo pavyzdys, liudijantis koks įžvalgus, pranašiškas ir amžinas yra Servanteso kūrinys.


Bibliografija:

Vertimai į lietuvių kalbą:

Ji spindi žavesiu slaptu…:pasaulio meilės lyrika / sudarytojas Julius Jasaitis. – Marijampolė : Ramona, 2000. – 276 p.



Informaciją paruošė:
Edvardas


 

Kita informacija:














Autoriaus vardas: Марина Ивановна Цветаева
Gimė: 1892-10-08
Mirė: 1941-08-31
Informacija atnaujinta: 2008-03-04

Rodyk draugams

Literatura. Perkeliu is Balsas.lt

Literatūra     




pamukas

Orhanas Pamukas parašė naują romaną


2008.08.31 13:06


Rugpjūčio 29 dieną naujas Nobelio premijos laureato Orhano Pamuko romanas „Nekaltybės muziejus“ pasirodė Turkijos knygynuose. Dienraštis „The New York Times“ rašo, kad per artimiausias dešimt dienų jis bus išleistas vokiškai, taip pat romanas jau verčiamas į anglų kalbą.

Rodyk draugams

Akcentukas;)

Rodyk draugams

Literatura. Perkeliu is Balsas.lt

Literatūra     





Išverstas naujas A. Makine romanas


2008.08.26 16:17


Lietuvoje išleistas Andreï Makine romano „Prancūziškas testamentas“ tęsinys „Žako Dormo žemė ir dangus“, kurį leidyklai „Tyto alba“ iš prancūzų k. vertė Galina Baužytė-Čepinskienė.

 

grasas

G. Grassas išleido antrą atsiminimų tomą


2008.08.26 15:55


Antroji Nobelio premijos laureato Günterio Grasso knyga, išleista leidykloje „Steidl Verlag“, Vokietijos knygynuose pasirodys rugpjūčio 29 dieną, teigia savaitraštis „Stern“. Dienraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ šiai žiniai prieštarauja, rašydamas, kad knyga jau pardavinėjama nuo rugsėjo 22-os dienos.

Rodyk draugams

Cia labai grazu, prie upes…

Rodyk draugams

Dairomes buto pakranteje…

Rodyk draugams