BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
 
header image
 

“Poezijos pavasario” laureatai

* „Poezijos pavasario” laurus ir Maironio prizą pelnė Rimvydas Stankevičius už eilėraščių rinkinį „Laužiu antspaudą”.  

* Dionizo Poškos premiją už poezijos knygą, kurioje atsispindi etniniai motyvai, lietuviškos tradicijos ir istorinė tautos atmintis, pelnė Vladas Braziūnas.

 

* Laimono Noreikos prizą - vardinę juostą - pelnė aktorius Gediminas Storpirštis.

 

* Vilniaus miesto mero premija už poeziją apie Vilnių įteikta Justinui Marcinkevičiui.

 

* Salomėjos Nėries premija apdovanota poetė Erika Drungytė už knygą „Rūkas ir vėjas”.

 

* Už pasaulio poezijos vertimus į lietuvių kalbą apdovanota Ramutė Skučaitė, išvertusi Marinos Cvetajevos knygą „Į niekur laiškai”.

 

* Galerijos „Arka” prizu už lietuvių poezijos vertimus į kitas kalbas įvertintas Aksinijos Michailovos darbas - Marcelijaus Martinaičio eilėraščių vertimas į bulgarų kalbą.

 

* Už monografinę studiją „Šitas Aidas, šitas Marčėnas” dienraščio „Lietuvos rytas” prizu apdovanotas literatūros kritikas Valentinas Sventickas.

 

* Festivalio rengėjų prizą už poeziją mažiesiems skaitytojams pelnė Zita Gaižauskaitė.

 

* Zigmo Gėlės premija įvertinta poeto Gvido Latako eilėraščių knyga „Kol išsiris varniukai”.

 

* Už debiutą „Poezijos pavasario” almanache savaitraščio „Nemunas” prizas atiteko Indrei Meškėnaitei.

 

* Edmondo Kelmicko antikvariato prizu apdovanota poetė Aušra Kaziliūnaitė.

 

* Poezijos ir dainuojamosios poezijos vakaro „Sueiliuotas pavasaris” prizu apdovanotas poetas Vytautas Stankus.

 

* Moksleivių poezijos skaitymuose „Augame kartu su eilėraščiu” geriausia buvo pripažinta Vilniaus Šv.Kristoforo vidurinės mokyklos moksleivė Ieva Gudmonaitė.

 

* Dienraščio „Kauno diena” prizas įteiktas poetui Kęstučiui Navakui už rinktinę „Stalo sidabras”.

 

Iš Ramūno Gerbutavičiaus rašinio „Festivaliui „Poezijos pavasaris” - vidurio amžiaus krizė”

Lietuvos rytas 2009-06-01

Rodyk draugams

Ramutes Saules laiskelis

Mieloji Marija,

  

tikriausiai Jūs klausiate, kur pradingau?

Lygiai taip pat aš klausiu, kur pradingote Jūs?

 

Pagalvojau, kad atsakydama į pirmą klausimą įdėsiu tokias eiles. Jos gimė savaime, iš to visko, kas vyko, ten ir buvau:

 

 

IŠ ANKSTO ŽINOJAU,

 

Pradingsiu visam mėnesiui.

 

Atsiguliau ant nugaros.

Ant suartos akėtos Žemės.

Paspyrė grumstelį Senolės koja.

Apsiverčiau

Apglėbiau Žemę įsikabinau

Siurbiau gėriau moteriškumą

Intensyviai.

Kol apsvaigau.

 

Po mėnesio

 

Arklo noragas išskleidė sparnus

Odgumę suvirpino.

Mano plaukuose žydėjo neužmirštuolės

Ir brendo šilkaverpiai.

Veide skleidėsi gudobelės kekės,

O suodinos rankos laikė sūrio trintuvę. 

 

Uuuuuu, kvėptelėjo Dangus migdolais

Į Žemės Moterį. 

 

 

*******

 

Kai kurių vaizdų, iš miesto ir kaimo bendruomenės, žinoma, galima rasti mūsų puslapio: www.pleviasparniai.lt  Naujienose.

Marija, tikriausiai ir Judu su Beneliu turite gausybę angliškų naujienų, nekantriai laukiu.

 

Paskutinį kartą rašiau apie Velykų ilgąjį savaitgalį, o vakar jau buvo Sekminės!

Vakar darėme malonumą sau (nes dar ir Diplomato vardadienis buvo) ir vykome ten, kur dar nesame buvę, tai tarsi susišaukia su plėviasparnių šūkiu: daryti tai, ko niekados nedarėme!

Taigi, važiavome į Sekmines Ugioniuose. Tai tokia 1836 m. pastatyta, kaip rašo žiniatinklyje, liaudies klasicizmo stiliaus akmens mūro bažnytėlė kairiajame Dubysos krante. Kairiajame, todėl reikia išmintingai atsiminti, kad bet kaip prie Ugionių bažnyčios nepateksi. Netyčia iš susižavėjimo už Šiluvos pervažiavę į Dubysos dešinę, turėsite paieškoti gero tilto, kad papultumėt vėl į kairę. Tada jau teks važiuoti pro Ariogalą.

Mes taip ir padarėme! Tarsi niekur toli ir nekeliavome, juk vis prie tos pačios Dubysos malėmės. Ir mums pasirodė tai labai simboliška, simboliška taip, kad Diplomatas-varduvininkas net pasvajojo kada nors (!) pakeliauti padubysiu pėsčiomis.

Pasirodo, Ugionių kaimelio pavadinimas yra pagoniškas, siejamas su ugnies kūrenimu. Šiuo metu Ugioniai garsūs ypatingomis Sekminių pamaldomis. Sako, ir Žoline. Netoli bažnyčios virš stebuklingo vandens šaltinio yra pastatyta medinė koplytėlė. Jau daugiau kaip prieš šimtą metų, nes įėjimo kairė kolona netyčia prisilietus vyriškiui tarsi smilga susvyravo. Sakoma, senovėje čia pasireiškę stebuklai. Pasakojama, kad klebono šeimininkė, semdama vandenį šulinyje pamatė Dievo Motinos paveikslą, kuris išimtas vėl atsirasdavęs vandenyje. Mišių pradžioje procesija apšienautu takeliu, kvepiančiu dilgėlių žaluma, eina prie koplytėlės ir pašventina šaltinį. Po mišių visi maldininkai pasisemia, atsigeria, įsipila, nusiprausia tuo stebuklingu gydančiu šaltinio vandeniu. Neišgertą vandenį tiesiog šliūkšteli ant betono arba supila į tam skirtą kibirą. Vanduo tikrai ypatingas, tik atsigėrus mane apėmė sotumo jausmas. Neliko jokio alkio, nors ir buvome iškeliavę nuo pat ryto.    

Pietrytinėje bažnyčios pusės šlaite yra statytojų laidojimo rūsys, kurį pro ažūrinius vartus galima apžiūrėti. Už surinktas aukas, sakė klebonas, atstatys ir laiptus iki rūsio. Mišiose, jei neklystu, giedojo Betygalos bažnyčios choras ir grojo senoviniai vargonai. Dumplių  mynimas kėlė triukšmą, atrodė, jog žmonių minia nepaisydama vykstančių pamaldų vis lipa ir lipa laiptais. Tai tarsi nesibaigianti malda, dėkojimas Dievui.

 

Marija, labai pasiilgau ir jau vasaros pradžioje laukiu visų Jūsų naujienų!

     

Su meile

Ramutė

Rodyk draugams

Žuvis danguje. Saros Poisson nuotrauka

Žuvis danguje. Saros Poisson nuotrauka

Žuvis danguje. Saros Poisson nuotrauka

Rodyk draugams

Mari Poisson “Tikros mergaitės” viršeliai

Mari Poisson. Tikra mergaitė. Viršelių dailininkė Ieva Jurgelevičiūtė (Eva Jota)

Mari Poisson. Tikra mergaitė. Viršelių dailininkė Ieva Jurgelevičiūtė (Eva Jota)

Rodyk draugams

Mari Poisson. Tikra mergaitė (nugarėlė)

Mari Poisson. Tikra mergaitė (nugarėlė)

Rodyk draugams

Žemėje aptikti nežinomi debesys

 

asperatus

“Cloudappreciationsociety.org” nuotr.

 Skaitykite: Žemėje aptikti nežinomos kilmės debesys

www.balsas.lt

 

 

Iki šiol nematytų debesų nuotraukas galima pamatyti šioje svetainėje.

Rodyk draugams

Onė Baliukonė. Su žuvimi

Sidabražvyne, sesuo -
Alsuok man į sapną, alsuok…
Budrus neutroninis šuo
Čia mūsų tikrai neužuos.

Kuždėk man į kriauklę širdies.
Čia mūsų tikrai negirdės
Mirtis, alkana, amžinai…
O peršti, o plyšta delnai -

O virsta aštriais pelekais…
Už ko dar, pasauli, laikais,
Kai (savo šešėlio bijąs)
Tu traukai gyvybės gijas

Nei kūdikis piktas… Antai
Jau dūsta šiukšlėti krantai.
Jau anka po naftom vanduo…
Aš seserį savo veduos

Ne jūros dugnu - o dangaus.
Aš permuštu žalčiu rangaus
(Nuo tūkstančio saulių) tyliais
Dulkėtais Visatos keliais…

Baliukonytė, Onė. Tėve mūsų gyvenime: Eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1986.

Rodyk draugams

Onė Baliukonė

 
Onė Baliukonė (1948-2007) - poetė, eseistė, 2004 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė. 1970 m. VU baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. 1970-1988 m. dirbo žurnale „Moksleivis”, 1992-1995 m. - savaitraštyje „Dialogas”, 1998-2000 m. - savaitraščio „Dienovidis” vyr. redaktoriaus pavaduotoja. Išleido 9 eilėraščių rinkinius, 2003 m. jie buvo sudėti į rinktinę „Akmuva”. Onė Baliukonė - 1983 m. Poezijos pavasario laureatė, 1996 m. Lietuvos rašytojų sąjungos premijos laureatė, 1998 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės premijos laureatė, 2002 m Vilniaus klubo ir Vilniaus televizijos premijos laureatė, už nuopelnus Lietuvai apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu. Ankstyvieji autorės eilėraščiai pasižymi emociniu atvirumu, žmogaus ir gamtos vienovės pajautimu. Vėlesnėje kūryboje ryškus bendrumas su pasauliu, harmonijos ir dvasios ramybės paieškos, metafizinė laikinumo ir amžinybės priešprieša siejama su moteriška patirtimi. Pačiuose vėliausiuose eilėraščių rinkiniuose krikščioniški motyvai susipina su rytų religijos įvaizdžiais. „O. Baliukonė - atvira poetė, puikiai suvokianti žmogaus (pirmiausia - moters) prigimties prieštaringumą ir drąsiai apie tai kalbanti. „Keiksmažodžiai ir maldos”, kraujas ir skrepliai, išmintis ir beprotystė, meilė ir egzistencijos šleikštulys, - visa tai yra žmoguje. Aukšta emocinė įtampa atskleidžia lyrinį „aš” kaip sudėtingos psichologijos asmenybę, tekstams teikia įgrystančio neurotiškumo” (Karolis Baublys).
Onė Baliukonė. Eilėraščiai iš knygos „Neregio sodai” (2001)
Onė Baliukonė. Eilėraščiai iš knygos „Elgetaujanti saulė” (1998)
Onė Baliukonė. Eilėraščiai iš knygos „Bokštai” (1996)
Onė Baliukonė. Eilėraščiai iš knygos „Vaduok” (1991)
Onė Baliukonė. Eilėraščiai iš knygos „Tėve mūsų Gyvenime” (1986)
Onė Baliukonė. Eilėraščiai iš knygos „Iš kelio dulkių” (1982)
Onė Baliukonė. Eilėraščiai iš knygos „Viltis” (1976)
Onė Baliukonė. Eilėraščiai iš knygos „Laukinės vaivorykštės” (1971)

Rodyk draugams

Onė Baliukonė

Onė Baliukonė
Džojos Barysaitės fotografija

Baliukonė Onė, poetė, eseistė.
Gimė 1948.06.01 Kančėnuose, Alytaus raj. Mirė 2007.11.20 Vilniuje.
1970 m. VU baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. Kūrybinį darbą pradėjo 1967 m. 1970-1988 m. dirbo žurnalo “Moksleivis” korektore, po to literatūros skyriaus vedėja, 1992-1995 m. savaitraščio “Dialogas” apžvalgininke, 1998-2000 m. savaitraščio “Dienovidis” vyr. redaktoriaus pavaduotoja.
Nuo 1975 m. - LRS narė.

 

Bibliografija:
Laukinės vaivorykštės: eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1971.
Viltis: eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1976.
Iš kelio dulkių: eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1982.
Tėve mūsų gyvenime: eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1986.
Kelionės fragmentai: eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1987.
Vaduok: eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1992.
Bokštai: eilėraščiai. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1996.
Elgetaujanti saulė: eilėraščiai. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1998.
Neregio sodai: eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 2001.
Akmuva: poezijos rinktinė. - Vilnius: Vaga, 2003.
Ant sapnų tilto: esė. - Vilnius: Alma littera, 2003.
Kopų karalienė: pasaka / Gilanda. - Vilnius: Gimtasis žodis, 2006.

Sudarė ir parengė:
Širdies neatskiriamasis: monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas mūsų atsiminimuose. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2002.
Iki švytėjimo: Kazimiero Vasiliausko laiškai Zitai Žemaitytei, 1950-1972. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004.

Apdovanojimai:
1983 m. “Poezijos pavasario” laureatė.
1996 m. Lietuvos rašytojų sąjungos premijos laureatė.
1998 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija.
2002 m. Vilniaus klubo ir Vilniaus televizijos literatūrinė premija už knygą Širdies neatskiriamasis Monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas mūsų atsiminimuose.
2003 m. P. Širvio literatūrinė premija už poezijos rinktinė Akmuva.
2004 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė.
Už nuopelnus Lietuvai Onė Baliukonytė apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu.

tekstai:
http://www.tekstai.lt/tekstai/baliukon/index.htm

Rodyk draugams

Onė Baliukonė

 

Apie:

Poetė, eseistė Lietuvos rašytojų sąjungos narė.

Gimė 1948 m. birželio 1 d. Kančėnų k. (Alytaus raj. 1965 m. baigė Daugų vid. mokyklą. 1970 metais baigusi Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą, dirbo leidiniuose „Moksleivis”, „Dialogas”, „Dienovidis”.

Onė Baliukonytė(Baliukonė) kūrybinį darbą pradėjo 1967 m. Ankstyvieji eilėraščiai (rinkiniai Laukinės vaivorykštės (1971), Viltis (1976)) pasižymi emociniu atvirumu, žmogaus ir gamtos vienovės pajautimu. Eilėraščių rinkinyje Iš kelio dulkių (1982) sustiprėjo dramatizmas, etinis maksimalizmas, vienišumo, romantinio išskirtinumo nuotaikos. Vėlesnėje kūryboje (rinkiniai Tėve mūsų gyvenime (1982), Vaduok (1992)) ryšku bendrumo su pasauliu, harmonijos, dvasios ramybės paieškos, metafizinė laikinumo ir amžinybės priešprieša siejama su moteriška patirtimi. Eilėraščių rinkiniuose Bokštai (1996), Elgetaujanti saulė (1998), Neregio sodai (2001) krikščioniški motyvai susipina su rytų religijos įvaizdžiais. Rašytoja taip pat yra parašiusi esė (rinkinys Kelionės fragmentai (1987).

Mirė 2007 m. lapkričio 20 d. po ilgos ir sunkios ligos.

O. Baliukonytė (Baliukonė) 1983 m. tapo Poezijos pavasario laureate, 1996 m. Lietuvos rašytojų sąjungos premijos laureate, 1998 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės premijos laureate, 2002 m. Vilniaus klubo ir Vilniaus televizijos premijos laureate, 2004 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate. Už nuopelnus Lietuvai Onei Baliukonytei suteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu.

Bibliografija:

Laukinės vaivorykštės : [eilėraščiai]. - Vilnius : Vaga, 1971. - 75 p.
Viltis : eilėraščiai. - Vilnius : Vaga, 1976. - 93 p.
Iš kelio dulkių : eilėraščiai. - Vilnius : Vaga, 1982. - 86 p.
Tėve mūsų gyvenime : eil. - Vilnius : Vaga, 1986. - 118 p.
Vaduok : eilėraščiai. - Vilnius : Vaga, 1992. - 140 p.
Bokštai : eilėraščiai. - Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjunga, 1996 (Pradai). - 125 p.
Elgetaujanti saulė : [eilėraščiai]. - Vilnius : Lietuvos rašytojų s-gos l-kla, 1998. - 207 p. 
Neregio sodai : [eilėraščiai]. - Vilnius : Vaga, [2001]. - 159 p.
Akmuva : poezijos rinktinė. - Vilnius : Vaga, 2003. - 374 p.

Esė ir publicistika:

Kelionės fragmentai : esė : vyresniam mokykliniam amžiui. - Vilnius : Vyturys, 1987. - 149 p.
Širdies neatskiriamasis : monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas mūsų atsiminimuose. - Vilnius : Lietuvos rašytojų s-gos l-kla, 2002. - 518 p.
Ant sapnų tilto : [esė]. - Vilnius : Alma littera, 2003 (Vilnius : Vilspa). - 327 p.

Nuorodos:

http://www.tekstai.lt/tekstai/baliukon/index.htm
http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=744&kas=straipsnis&st_id=3904

Gimė: 1948-06-01 Mirė: 2007-11-20  

Įvykiai

  • Mirė poetė Onė Baliukonė (4) 2007-11-27 Eidama 60 - uosius metus po sunkios ligos antradienį mirė poetė, eseistė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Onė Baliukonė. Rašytoja gimė 1948 metais Kančėnų kaime, Alytaus rajone. Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, vėliau dirbo žurnalo „Moksleivis”, savaitraščių „Dialogas”, „Dienovidis” redakcijose. 1971 metais pasirodė pirmoji poetės eilėraščių knyga „Laukinės vaivorykštės”. Vėliau išėjo tokios eilėraščių knygos kaip „Viltis”, „Iš kelio dulkių”,

Rodyk draugams