BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
 
header image
 

Ramutės Saulės Laiškelis su viliojimais

Mieloji Marija,

  

šviečiasi šviečiasi jau  įvairiausi karališki dalykai, kaip smagu! O kas tas Svajūnas, kuris ketina atvažiuot į Angliją, jei ne paslaptis? Naujas Jūsų draugas? Ar šiaip svajoklis svajoklis svajoklis bešvilpaujantis vaikinas?

 

Hmmm, ilgasis savaitgalis? Dabar jau einu išgerti tų piliulių su ginkmedžio lapais, kad apsigaubčiau esamuoju būtuoju laiku :) Ir pasistengsiu.

Štai velykinis ilgasis savaitgalis. Šeštadienį švarinamės, žinoma, sode. Kartu tai efektyvi relaksacija ne tiek sodui, kiek mums. Bet ir nugrėbstytas pakedentas apeitas sklypas atsigauna. Žodžiu, abipusė nauda: mes jam - jis mums. Niekuo čia nerizikuojame. Dvasia atsigauna po žiemos ir simboliškai, ir realiai. Vakare sakralinis kiaušinių dažymas. Mes visuomet kiaušinius dažome svogūnų lukštais. Taip jau išmokau iš savo mamos. Apdedame kiaušinius svogūnų lukštais, įvyniojame į atkirptą pėdkelnių gabalą, užmezgame galus ir dedame į puodą. Į vandenį dar sudedame likusius palaidus lukštus ir įberiame druskos. Visada kelis kiaušinius dažome ypatingai: iš pradžių padrėkiname kevalą ir apdedame avižų, petražolių ar kitokių augalėlių lapeliais. Pašlapiname, kad geriau prikibtų ir laikytųsi žalumynai. Po to jau svogūnų lukštai, kojinė ir į puodą. Paverdame ilgiau nei įprasta. Šiemet, žinoma,  dažome taip pat ekologiškai. Pabrėžiu, sveika, gražu, nepakartojama. Ir viliojantis išvystymas! Dar šiltus kiaušinius pablizginu vatyte, suvilgyta saulėgrąžų aliejumi. Apžiūrime.

Tą patį vakarą su Diplomatu netikėtai išridename vieną išvadą - mūsų grėblys turi dantukus ne tik savo darbinėje vietoje, bet ir kote. Kaip kitaip gali būti, jeigu dviems žmonėms tose pačiose delnų vietose netikėtai atsiranda tokio pat didumo šlapios žaizdelės. Mūsų grėblys su charakteriu, oda čia ne prie ko, juk negali du žmonės skirtingų lyčių turėti vienodą odą. Taip ir pasakome mamai, kai aplankome ją šventinį sekmadienį. Mano mama verda cepelinus! Tai geras ženklas. Tai sako, kad ji mūsų labai laukia, kad turi energijos, kad kupina norų. Ji jau keletą metų nebeminkė cepelinų. Žinoma, tik dėl mudviejų nevirtų, bet atvažiuoja ir pagausėjusi sesės šeima. Visi.

O pirmadienį vėl keliaujame į sodą. Vėl krapštinėjame, ką tik norime ir kiekvienas su savo motyvacija: aš - akupunktūra žemei kastuvėliu, Diplomatas - namelio perkusija plaktuku. Pasivaikščiojame po pliką mišką. Kaip žinote, tas miškas visai šalia, už tvoros. Apeiname nemažą gabalą. Mes kažko ieškome? Taip. Mes ieškome ne žibučių. Mes ieškome didelio akmens :) Pagal tam tikrą projektą karalystės teritorijai prireikė didelio akmens. Tie, kuriuos randame, iš pirmo žvilgsnio apgaulingi. Jie žiauriai dideli - gudručiai sulindę į žemę. Diplomatas sako, tokį didelį akmenį galima būtų parvežti tik žiemą, rogėmis. Staiga  pamatome nuostabaus grožio mažą saldžiai kvepiantį medelį. Anksčiau nebuvome tokio regėję. Mūsų požiūriu, jis toks žavus, kad sukelia pagundą išsikasti ir parsinešti į savo kiemą. Aišku, jo paskirtis ir yra suvilioti, nes tai žalčialunkis. Mes pasipriešiname augalų karalystės ankstyvajam grožiui, mat jau esame pasimokę iš Eglės karalienės. O internete paskaitome - tai nuodingas medelis, jo raudonos uogos yra mirtinai nuodingos žmogui. Tik kai kurie paukšteliai yra atsparesni.

 

Paskrajoję po mišką kaip du geneliai kaplinėdami akmenis ir pasilypėdami ant kelmų radialiniu būdu grįžtame, žinoma, į savo namus. Iš miško sugrįžti į namus yra visada super malonus jausmas, neribojamas. Namai kaip ant delno: po lazdynu pamažu stangrinasi žibutės, apie kriaušes violetinuoja nusileidę krokų debesėliai, aštriadančio grėblio pakutenta žolytė linksmai šiaušiasi, savo kokoniškas galvytes tiesia narcizai ir viskas aplink čiulba ulba kaip toj dainoj.

Marija, ta gyva melodija užliūliuoju ilgąjį savaitgalį ir persikeliu į esamąjį būsimąjį laiką. Penktadienį po darbo vyksime į mano tėviškę, į susitikimą su kraštiečiais. Prieš pat naujuosius užsimezgę kontaktai pavasariop susikonkretino ir dabar jau sutartas renginys. Žinoma jaudinuosi, juk tai pirmas, Marija, susitikimas su bendruomene savo krašte! Bet tai taip iki paširdžių gundo!

 

Su meile -

Ramutė

2009-04-23

Patiko (0)

Rodyk draugams

~ mari88 | 2009-04-23.

2 komentarai įrašui “Ramutės Saulės Laiškelis su viliojimais”

  1. Very good contribution. Appreciate it. Please keep posting.

  2. I simply want to mention I am very new to blogging and site-building and honestly enjoyed this blog. Most likely I’m going to bookmark your website . You really have great stories. Regards for revealing your website page.

Palikti komentarą