Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2008-08-10

Apie mane ir Sara. Perkeliu is TEKSTAI.lt

Publikuota: Kita







 


Poisson Mari






Mari Poisson (tikr. Marija Jurgelevičienė, g. 1948) prozininkė, poetė, eseistė ir fotografė. 1972 m. baigė lituanistikos studijas Šiaulių pedagoginiame institute. Dirbo bibliotekinnke, mokytoja, redaktore. Nuo 1996 m. Šiaulių universiteto lietuvių literatūros katedros asistentė. 1981 m. žurnale „Nemunas” pasirodo pirmasis M. Jurgelevičienės eilėraštis „Paslaptis“. 1987 m. leidykla „Vaga” išleido pirmąją M. Jurgelevičienės poezijos knygą „Dvišalis eismas“, kuri buvo įvertinta kaip geriausias metų debiutas. 1988 m. autorei įteikta Zigmo Gėlės premija. 1998 m. išleido antrąją eilėraščių knygą „Plėviasparnis“. Netrukus, 1999-aisiais, įkūrė humanitarinę kūrybinio rašymo studiją „Plėviasparniai“, kuri padėjo atsiskleisti ne vienam jaunam literatūriniam talentui. 2001 m. Maironio muziejuje Kaune surengė pirmąją fotografijų parodą „Skiriu draugams“. 2004 m. slapyvardžiu Mari Poisson išleido savo trečiąją knygą – novelių romaną „Tikra mergaitė. 100 marginalinių novelių“. Šiuo metu laisva meninkė. Nuo 2006 m. gyvena ir kuria Londone. „Dvišaliame eisme“ vyrauja pratrūkstančio sąmonės srauto eilėraščiai, fragmentiški ir laisvos sandaros, atspindintys nepagražintą šiuolaikinės moters pasaulėjautą. „Plėviasparnyje“ atskleidžiami vitališkieji moters pasaulio jutimai. Novelių romanui būdingas elegantiškas rafinuotas stilius, laisvas ir sąmojingas kalbėjimas, buitinių bei egzotiškų detalių intarpai. Toks romantiškosios Mari Poisson braižas.

 

 

 

 








Poisson Sara





Sara Poisson (tikr. Rasa Čergelienė, g. 1964) – poetė, prozininkė, eseistė, žurnalistė. 1983–1990 m. studijavo Vilniaus universiteto istorijos fakulte ir įgijo žurnalistės kvalifikaciją. Dirbo „Panevėžio balso“ redakcijoje (1988–1992), vėliau, iki 2007-ųjų – dienraščio „Lietuvos rytas“ korespondente. Nuo 2007 m. dirba bendrovėje „Mažeikių nafta“ komunikacijos specialiste. Nuo 2001 m. – Mažeikių literatų klubo narė, nuo 2002 m. – viceprezidentė. Išleido tris eilėraščių rinkinius: „Nelygybė“ (1999), „Kūno išganymas“ (2002), „Pasienis“ (2006). 2005 m. išleido novelių rinkinį „Šmogus“, kuris Metų knygos akcijos metu buvo išrinktas į metų geriausių prozos knygų penketuką. 2007 m. išleido pirmąją esė knygą „Čiupinėjimo malonumas“. Novelių rinkinys „Šmogus“ tapo nemenku literatūros įvykiu, buvo palankiai įvertintas specialistų ir skaitytojų. Jame žaidžiama itin subtiliais žmonių santykių niuansais, nuotaikomis, fizinio pasaulio detalėmis ir jų įspaudais sąmonėje. Registras plečiasi nuo psichologizmo iki magiškojo realizmo ir siurrealizmo. „Čiupinėjimo malonume“ – novelės žanrui artimų esė rinkinyje vyrauja subtilus psichologizmas, grakščiais paradoksais žavinti ironija ir intelektuali provokacija: pasakotoja gina tai, kas šiaip jau laikoma silpnybėmis, – tinginystę, neracionalumą, teisę išdidžiai ir išraiškingai klysti. „Apie Saros Poisson poeziją jau iš pat pradžių norisi kalbėti palyginimais: perskaitęs tekstą iki galo, iš tiesų jautiesi kaip išlaukęs ilgą pasų kontrolės eilę pasienyje į (post)idėjinę valstybę – driekiasi žodžių virtinės, sudarydamos klampius, tirštus vaizdų, aštrių kampų, daugiaprasmius sakinius, tačiau tai nereiškia, kad, pagaliau kirtęs užkardą, ką nors suprasi. Ši valstybė sukonstruota sąmonės srauto principu, ir – svetimos sąmonės, taigi gana hermetiška. Jai perskaityti reikia tam tikro kodo“ (Neringa Mikalauskienė).


Atgal į: Apie mane ir Sara. Perkeliu is TEKSTAI.lt